„Susitvarkome tiltus, kurių šiandien turime 73 prastos būklės, ir tada klausimą sprendžiame dėl žvyrkelių. 2035 metais galima viską sutvarkyti, kad liktų 18 proc. nežvyruotų kelių ir jau daugiau ekonomiškai iš socialinės pusės asfaltuoti neapsimoka – pernelyg mažas srautas“, – Seimo Lietuvos regionų frakcijoje antradienį pareiškė M. Skuodis.

Anot jo, pagal turimas lėšas kasmet galima suremontuoti apie 7-10 tiltų. Dabar tvarkoma 18 blogos arba labai blogos būklės tiltų ir viadukų, rengiami dar 17 projektų. 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius tvirtino, kad tiltų remontui kasmet skiriama po 20-25 mln. eurų.

Ministras, be kita ko, pabrėžė, kad Kelių direkcija galės skolintis ir sparčiau tvarkyti kelius: „Turim daugiau lėšų, padarom greičiau“.

Į frakcijos seniūno Jono Pinskaus priekaištus, kad keliams tvarkyti skiriama per mažai lėšų, M. Skuodis atsakė, kad finansavimą keliams riboja biudžeto galimybės.

„Visada keliams norėtųsi didesnio finansavimo, nepaneigsiu. Viskas priklauso nuo valstybės finansinių galimybių. O jos yra tokios, kokios yra. Nežinau, kas gali būti kitų metų biudžete. Todėl darome du dalykus – pasinaudoti visomis Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis“, – teigė M. Skuodis. 

„500 mln. eurų yra per mažai. Ar yra galimybių padidinti?“ – klausė J. Pinskus.

M. Skuodis pranešė, kad dėl didelės infliacijos ir išaugusių kelių remonto kainų rangovai prašo neskelbti konkursų, nes jie nežino, kaip keisis žaliavų ir medžiagų kainos.

„Rinkoje dabar yra disbalansas visiškas, reikia kokio mėnesio, kad pamatytume, kas stabilizuojasi, o kas ne“, –  tvirtino M. Skuodis.

Pasak R. Lipkevičiaus, „susidėliojus visus strateginius projektus“ ir lėšų poreikį kitiems būtiniems darbams, iki 2030 metų trūksta apie 400 mln. eurų. 

Vyriausybė vasario pabaigoje yra pritarusi, kad šiemet keliams šiemet būtų skirta 543 mln. eurų. 2023 ir 2024 metais preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų.