- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Plečiant skrydžių kryptis iš Lietuvos Vokietija yra viena prioritetinių krypčių, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pasak jo, Lietuvos oro uostai (LTOU) šiuo metu dėl to derasi su skrydžių bendrovėmis.
„Vokietija yra šiuo metu oro uostų, kalbant apie derybas su aviakompanijomis, dėmesio centre, kadangi oro uostai šiandien turi visus įrankius, aš tikrai turiu didelius lūkesčius dėl rezultato“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M. Skuodis.
Anot jo, siekiama pritraukti skrydžius į strateginius Vokietijos susisiekimo centrus, tarp kurių – Hamburgas, Diuseldorfas, dažnesni skrydžiai į Berlyną.
„Tame sąraše yra ne vienas Vokietijos miestas ir galiu pasakyti, kad mūsų dėmesio centre tikrai yra kai kurie Vokietijos strateginiai susisiekimo centrai, tai jeigu susisiekimą su Miunchenu mes turime, jo dažnis tik ateity didės (...) Mes norėtume turėti skrydžius ir į Hamburgą (...), į Diuseldorfą, natūralu – ir į Berlyną dažnio reikia didesnio“, – kalbėjo M. Skuodis.
Vokietija šiuo metu vadovauja tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje. Per artimiausius metus ši sąjungininkė Lietuvoje planuoja dislokuoti ir karių brigadą.
Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vilniaus savivaldybė spalio pabaigoje pasirašė trišalę sutartį dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų sąrašo bei priemonių skatini skrydžius į sostinę ir iš jos.
Pagal ją 2024 metais tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kurių 23 – iš Vilniaus. Tarp jų yra Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kiti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas: nuo M. Navickienės bei institucijų atsakymų priklausys jos ateitis poste
Žiniasklaidai paskelbus, kad už finansinius nusikaltimus anksčiau kalėjęs Vilhelmas Germanas aktyviai dalyvavo su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijusios „iSun“ grupės veikloje, prezidentas Gitanas Nausėda parei&scar...
-
„Rail Baltica“ tiesioginė nauda Baltijos šalims sieks 6,6 mlrd. eurų, netiesioginė – iki 23,5 mlrd.
Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos per savo egzist...
-
Ar daug lietuvių atostogauja „į skolą“?
Apie gyventojų pasirinkimus atostogoms LNK žurnalistė kalbėjosi su finansinio raštingumo srities vadove Justina Bagdonavičiūte. ...
-
Siūlymas: jūros vėjo aukcione galėtų būti vienas dalyvis, indeksuojama elektros kaina
Balandį neįvykus Lietuvos skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie Seimo nariai siūlo, jog būsimame pakartotiniame aukcione galėtų būti ir vienas dalyvis, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičia...
-
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, rodo bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ pristatyta preliminari kaštų ir naudos analizė. Tuo metu panaši analiz...
-
Valdžia prieš TVF siūlymus – pensijų neapmokestins5
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Lietuvos vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti pensijas, finansų ministrė jau pareiškė, kad keisti dabartinio mokesčių modelio neketina. Šie metai yra pirmieji,...
-
Vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija nemažėja, beveik neliko lengvųjų automobilių eilių
Balandį išaugusios vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija toliau nemažėja – pirmadienį abiejuose pasienio punktuose laukia maždaug po 700–800 vilkikų, o jiems tenka stovėti maždaug savaitę, BNS pranešė Valstybės sienos ap...
-
APVA antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms: jo biudžetas – 40 mln. eurų1
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms, kuris yra trečiasis ir iki šiol didžiausias šiais metais. Po šito kvietimo numatomas naujas šaukimas tik kitų metų pavasar...
-
„Litgrid“: augus vėjo gamybai elektros kaina per savaitę sumažėjo 4 proc.1
Išaugus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 3–9 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. iki 95 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Daugės nacionalinės kokybės produktų: žinių apie jų ženklinimą vis dar trūksta?
Parduotuvių lentynose turėtų padaugėti nacionalinės kokybės produktų. Specialistai gamintojams žada pigesnius ir greitesnius sertifikatus. Gyventojai pripažįsta, kad žinių apie produktų ženklinimą trūksta. ...