„Jeigu pasaulio bendruomenė gali kalbėti apie maisto trūkumą pasaulyje, nes neįmanoma išvežti Ukrainos grūdų, tai reikia išdrįsti ir atblokuoti uostus (Ukrainos – BNS), kad laivai galėtų išplaukti. Antras variantas – išnaudoti tą infrastruktūrą, kuri yra – tai būtų grūdų vežimas per Baltarusiją, kas leistų išnaudoti visus Klaipėdos uosto pajėgumus, taip pat Latvijos ir Estijos uostų pajėgumus. Tam reikėtų tam tikro humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją“, – antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.

Pasak ministro, pokalbiai dėl tokio koridoriaus vyksta, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos ar Europos Komisija.

„Pokalbiai (dėl koridoriaus – BNS) vyksta, bet tai yra pirmiausia tarptautinių institucijų pareiga pasiekti tam tikrus susitarimus, nes jei iš Baltarusijos atvažiuotų ukrainietiškas krovinys, mes tikrai jį priimtume“, – teigė susisiekimo ministras.

Anksčiau M. Skuodis minėjo, jog šis kelias neįmanomas, nes dėl Baltarusijos įsitraukimo į karą šios valstybės pasienyje su Ukraina yra apgadintas geležinkelis. Tačiau Klaipėdos uosto krovos bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas gegužės pradžioje sakė, kad pasak ukrainiečių, apgadinimai nėra rimti, juos galima sutvarkyti per savaitę.

Jo teigimu, norint Ukrainos grūdus eksportuoti per Klaipėdos uostą, geriausias kelias būtų geležinkelis per Baltarusiją, nes jo vėžė yra tokia pati. Anot V. Štumbergo, vien „Klasco“ galėtų perkrauti apie milijoną toną grūdų iš Ukrainos.

M. Skuodžio teigimu, pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą.

„Klaipėdos uostas pajėgus perkrauti pakankamai daug – neskaičiuojant Birių krovinių terminalo – kokius 8 mln. tonų, o investavus į pajėgumus dar būtų galima šį kiekį padidinti. Deja, per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu įmanoma per metus į Lietuvą atvežti tik 1-1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų“, – sakė ministras M. Skuodis.

„Galiu tik retorinį klausimą užduoti, kodėl per 30 nepriklausomybės metų neturime traukinio į Varšuvą“, – pridūrė M. Skuodis.

Logistiką tarp Ukrainos ir Lietuvos apsunkina ir skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška, todėl vežant krovinius reikia keisti geležinkelio riedmenis.

Ukraina negali išvežti 20 mln. tonų pernai metų derliaus grūdų, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.

Gegužės pradžioje į Ukrainą išvyko bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys, kuris iš Ukrainos per Lenkiją iki Kauno turėtų atvežti įvairių prekių konteineriuose. Jei maršrutas pasiteisintų, vėliau juo bus gabenami grūdai.