M. Skuodis sako, kad finansavimą padidinus nuo 715,5 mln. eurų iki 872 mln. eurų, papildomi pinigai leis užbaigti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei suremontuoti dalį kelio Vilnius–Utena.

„Biudžetas, lyginant su pirmuoju variantu, yra patobulintas, tai aš taip santūriai džiaugiuosi. Tos papildomos lėšos, pirmas dalykas, leis mums įgyvendinti „Via Baltica“ projektą (...) antras dalykas, mes jau turime užsitikrinę finansavimą Utenos plento daliai nuo Molėtų iki Utenos (...). Tikiuosi, parlamentas tą sumą patvirtins“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Jo teigimu, teisinga papildomas lėšas skirti būtent strateginiams projektams, nes ateityje jų kaina augtų.

„Dabar yra teisingiau daryti nei ištęsti projektus, nes vėl kainos didės“, – sakė M. Skuodis.

Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė numatė Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai skirti papildomai 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių.

Tuo metu „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos numatytai dar 117 mln. eurų – lėšos būtų paimtos iš šioje ES finansinėje perspektyvoje numatytos paramos.

Biudžetas, lyginant su pirmuoju variantu, yra patobulintas, tai aš taip santūriai džiaugiuosi.

 

Kai kuriems Seimo nariams abejojant, ar Lietuvos automobilių kelių direkcija sugebės 2024 metais panaudoti visą  finansavimą keliams, M. Skuodis sako, kad ir pernai, ir šiemet visos lėšos panaudojamos. 

„Jeigu ankstesniais metais visą laiką būdavo tokia kritika (...), kad direkcija nepanaudoja lėšų, galiu pasakyti, kad praėjusiais metais lėšų panaudojimas buvo rekordinis, praktiškai 100 procentų ir šiandien mes jau esame panaudoję, turėdami galvoje, kad ir sąskaitos vėluoja, praktiškai visas lėšas“, – BNS teigė M. Skuodis.

Anot jo, būtų galima panaudoti ir dar daugiau lėšų gavus jų papildomai iš ES karinio mobilumo reikmėms.

„Mes esame pasiruošę padaryti gerokai daugiau (...), Mes tikimės gauti papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos karinio mobilumo lėšų, kas mums leistų atlaisvinti šaltinius (...). Antras dalykas, mes kalbame apie Europos Sąjungos investicijų spartinimą ir aš matau erdvės, kad kitais metais galbūt galėtume ir dar daugiau investuoti, gal ir rasti šaltinių tam pačiam Utenos plentui, atkarpai nuo Vilniaus iki Molėtų“, – kalbėjo M. Skuodis.

Ministras BNS teigė, jog kelio Vilnius–Utena remontui kitais metais gali būti panaudotos ir kitiems projektams numatytos lėšos.

„Europos Sąjungos tam tikros lėšos, radikaliai braukant projektus mūsų kompetencijos srityje ir lėšas koncentruojant būtent tam darbui (...) Mes turime koncentruoti lėšas, kad padarytume tuos strateginius projektus, o juos padarius, lėšos atsilaisvintų kitiems darbams. Tai sudėtingi sprendimai, bet vis dėlto tas lėšas turime prioritetizuoti“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis neįvardijo, kokių sričių finansavimas vardan strateginių projektų galėtų būti sumažintas: „Nenorėčiau čia detalizuoti“.

Iki šiol Lietuvos keliams skiriamos lėšos 2024 metams buvo numatytos iš trijų šaltinių – Kelių priežiūros ir plėtros programos, bankų solidarumo mokesčio bei ES fondų.