„Patikslinama, kaip reikia tikrinti prekes, kurios važiuoja geležinkeliu, kaip reikia tikrinti, kad tai netaptų sankcijų apėjimu ir ką galima padaryti, jeigu mes matome tokius sankcijų apėjimus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Marius Vaščega.

Pasak jo, patikslinimo prireikė, nes iki šiol nebuvo tiksliai išaiškintas tranzitinių prekių gabenimas geležinkeliu.

„Čia nėra kažkokios nuolaidos padarytos, tai yra peržiūrėjimas tų šešių priimtų sankcijų paketų, kurie jau buvo patvirtinti. Mes nekalbame apie naujų sankcijų sukūrimą, tai yra tų pačių priimtų sankcijų taikymo išaiškinimas. Tai yra šiek tiek skirtingas reglamentavimas penktajame pakete. Eina kalba apie pervežimus keliais, ten yra labai aiškus režimas įtvirtintas dėl situacijos su Kaliningradu, tokio gi dalyko nėra su geležinkeliu. Būtent dėl to buvo pateiktas toks išaiškinimas“, – kalbėjo diplomatas.

Pasak Komisijos atstovybės vadovo, gairės detaliai nurodo, kaip tikrinti tranzitines prekes – lyginti jų kiekį su pastarųjų trejų metų pervežimais, o pastebėjus neatitikimus palikta galimybė tranzitą stabdyti.

„Iš esmės situacija nesikeičia: kaip draudžiama vežti keliais, taip ir draudžiama, kaip buvo labai stipriai kontroliuojama, kas vežama geležinkeliais, ir toliau tai vyksta, net yra žymiai detaliau paaiškinta, kaip ta kontrolė turi būti vykdoma ir su kuo turi būti lyginami srautai, įvardinta, kad per trejus paskutinius metus srautai turi būti lyginami, įvertinti, ar dabartiniai srautai juos atitinka, ar nėra neįprastų prekybinių tendencijų, kurios leistų galvoti apie sankcijų apėjimą, pažeidimus, numatyta, ką valstybė narė gali daryti, jeigu tokius dalykus mato, yra galimybė tranzitą stabdyti, sulaikyti prekes“, – sakė M. Vaščega.

Jis teigė nesutinkantis su kai kurių ekonomistų ir vežėjų pastebėjimais, kad į Kaliningradą pastaruoju metu buvo vežami didesni prekių kiekiai nei reikia eksklavui, o jų perteklių sritis eksportavo per jūrų uostą, todėl EK išaiškinimas palieka tokią pat galimybę.

„Aš taip nemanyčiau, nes yra įvairiausių svarstymų, kokie kiekiai važiuodavo, yra ir pasvarstymų, kad tie kiekiai buvo mažesni ir ypač paskutiniu metu. Tai aš manau, kad reikia labai aiškiai įsivertinti, kokie kiekiai važiavo per tuos trejus metus, kas yra normalūs kiekiai“, – sakė M. Vaščega.

Komisijos atstovas taip pat paneigė dalies politologų nuomonę, kad šis išaiškinimas prilygsta Lietuvos kapituliacijai.

„Atsirado aiškumas, dialogo ir diskusijos pasekoje ir kažkokios kapituliacijos šioje vietoje nematau“, – sakė jis.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, birželio viduryje įsigaliojus ES paskelbtoms sankcijoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir EK atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Maskvos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui ir kitiems juodiesiems metalams.

Pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų kiekių ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.

Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti sankcijų apėjimui.

Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.

Atnaujinti sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą anksčiau viešai ragino Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).