Maisto produktai brangsta nepagrįstai, o didžiausia pelno dalis nusėda prekybininkų ir gamintojų kišenėse. Tokius valdžios vyrų išsakytus įtarimus pavesta ištirti Konkurencijos tarybai. Išvadų teks palaukti.
Naudojasi padėtimi
Gerokai pabrangus maisto produktams, kurių neatsisakys net vargingiausi šalies gyventojai, – kruopoms, duonai, pienui ir kitiems, – sukruto ir valdžios vyrai.
Vakar po pasitarimo su Žemės ūkio ministerijos ir Konkurencijos tarybos vadovais premjeras Andrius Kubilius pareiškė nematantis objektyvių maisto produktų brangimo priežasčių. Tačiau leido suprasti, kad valdžia nedaug ką gali padaryti.
"Mes nematome objektyvių priežasčių, kodėl maisto produktų kainos turėtų didėti. Galbūt yra kai kurie atskiri produktai, kaip grikiai ar lašiša, kurių kainos kyla gal ir dėl objektyvių priežasčių. Bet priežasčių brangti kitiems produktams iš esmės nematome", – sakė A.Kubilius.
Anot jo, gamintojų ir prekybininkų argumentai, kad maisto produktai neva brangsta dėl prasto derliaus, neturėtų būti rimta priežastis. Mat tyrimai rodo, kad grūdų kaina tesudaro 7 proc. mažmeninės juodos duonos kainos.
A.Kubilius įtaria, kad pasinaudodami informacija apie galimą žaliavos brangimą ateityje, verslininkai bando padidinti savo pelną.
"Atsargiai vertiname diskusijas dėl kainų augimo, nes čia galima įžvelgti pasiruošimą branginti maisto produktus ateityje, neturint tam objektyvių priežasčių. Prisiminkime, prieš keletą metų, kai didėjo grūdų kaina, brango ir jų produktai, tačiau žaliavai atpigus, nei duonos, nei jos gaminių kaina nemažėjo", – kalbėjo premjeras.
Kainas kelia dirbtinai
Susitikime dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sakė, kad kainas labiausiai didina nepagrįstai maržas keliantys perdirbėjai ir prekybininkai.
"Dabar perdirbami grūdai, kurie buvo supirkti pačia mažiausia kaina. Sumažėjusios ir darbo sąnaudos, tad kainos kaip tik turėtų kristi, tačiau šalies perdirbėjai ir prekybos tinklai spekuliuoja maisto produktų kainomis. Naudodamiesi pokrizine situacija ir tuo, kad šių metų gamtinės sąlygos nebuvo palankios, jie brangina kai kurias prekes", – sakė ministras.
Anot jo, didžiausia pelno dalis duonos, pieno ir kai kurių kitų maisto produktų rinkose atsiduria būtent gamintojų ir prekybininkų kišenėse.
"2008 m. grūdų kaina buvo pakilusi maždaug iki 700 litų už toną. Duonos kaina pakilo 30 proc. 2009 m. grūdų kaina nukrito iki 400 litų už toną. Tuo metu duonos kaina pakilo dar 5 proc. Ar nematote čia spekuliacijos?" – retoriškai klausė K.Starkevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad yra sukauptos pačios didžiausios pasaulinės grūdų atsargos per pastarąjį dešimtmetį, todėl jokios grėsmės, kad pritrūktume grūdų, nėra.
Vis dėlto K.Starkevičius pripažino, kad grikiai brangsta pagrįstai, nes jų derlius šiemet buvo labai prastas.
Tirs Konkurencijos taryba
Premjeras su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu ir žemės ūkio ministru aptarė galimus veiksmus, siekiant stabdyti maisto produktų brangimą. Tačiau ypatingų priemonių valdžios vyrams sugalvoti nepavyko. Kainų kilimą ištirti pavesta jau seniai bedante vadinamai Konkurencijos tarybai.
Pasak Konkurencijos tarybos pirmininko, kiek prie galutinių maisto produktų kainų augimo prisideda didieji prekybos tinklai, kiek kainą lemia perdirbėjai, bus atsakyta baigus tyrimą.
"Jeigu mes aptiktume, kad tikrai buvo draudžiamas susitarimas, tuomet (verslininkams – red. past.) grėstų didelės sankcijos", – teigė J.Rasimas.
Tačiau jis nesiryžo prognozuoti, kiek laiko gali užtrukti ši analizė. Praktika rodo, kad tokie tyrimai gali užsitęsti metų metus. Tad greitų rezultatų tikėtis neverta. Paskelbus išvadas, jos jau gali būti nebeaktualios.
Konkurencijos tarybos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad kalbos apie būsimą kainų augimą, kaip ir realiai po truputį didėjančios kai kurių maisto produktų kainos, nėra lokalinis dalykas. "Mūsų analizė rodo, kad rugpjūtį duonos, kepinių, sviesto, kakavos ir kai kurių kitų produktų kainų dinamika išliko labai panaši ir Latvijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje", – sakė J.Rasminas.
Kaltų nėra
O maisto produktų rinkos dalyviai kratosi įtarimų dėl godumo ar spekuliacijų. Prekybininkai kaltinimus atmeta ir pirštu beda į gamintojus.
"Apie objektyvias kainų kilimo priežastis girdime nuo vasaros. Ūkininkai dar nenuėmę derliaus kalbėjo, kad jis bus prastas ir dėl to gali kilti kainos, – tarsi patvirtindamas premjero žodžius apie ruošimąsi kelti kainas, sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas. – Tikrai ne prekybininkai pradėjo apie tai kalbėti, ir ne mes pradėjome kelti kainas. Mūsų marža liko ta pati arba tapo dar mažesnė."
Anot jo, kainas kelia gamintojai ir perdirbėjai. O prekybos tinklai – tikri tautos gelbėtojai. Jie padidintas išlaidas neva kiek galėdami dalijasi su pirkėjais, iš savo kišenės apmoka dalį ūgtelėjusios kainos.
"Prekių už savikainą pardavinėti negalime, bet esame suinteresuoti, kad kainos vartotojams būtų kuo mažesnės", – įtikinėjo M.Busilas.
Įspausti kampe
Gamintojai taip pat nenori prisiimti kaltės dėl brangstančių produktų. "Mes kainų dar beveik nekėlėme. Jas padidinome tik vienam prekybos tinklui. Bet kaip čia nebranginti, kai miltai dar neseniai kainavo 69 centus už kilogramą, o dabar – 1,15 lito. Be to, ir didieji tinklai mus labai spaudžia. Gaminius jiems parduodame beveik už savikainą", – dienraščiui skundėsi bendrovės "Biržų duona" direktorius Viktoras Kurganovas.
Jis pridūrė, kad jeigu miltai brangtų dar labiau, tai kiltų ir duonos kaina.
Pieno perdirbėjai brangstančius pieno produktus sieja su kylančia žaliavinio pieno supirkimo kaina, o ši esą didėja dėl aukštesnių produkcijos kainų eksporto rinkose. "Įmonės gamina produkciją eksporto rinkoms, nes jos gali parduoti geresne kaina, taip pat daugiau mokėti ūkininkams", – aiškino bendrovės "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
Naujausi komentarai