- Vilija Andrulevičūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto kainos Lietuvoje galėtų augti tuo atveju, jei prekybininkai arba gamintojai ilgai dirbtų nuostolingai, tačiau jokio kito pagrindo kainų šuoliui nėra. Taip sako LRT.lt kalbinti ekonomistai Rokas Grajauskas ir Romas Lazutka, komentuodami „Norfa“ įmonių grupės akcininko Dainiaus Dundulio pasisakymą, esą maistas Lietuvoje bet kuriuo metu gali labai stipriai brangti.
„Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas D. Dundulis interviu „Verslo žinioms“ teigė, esą šiuo metu maisto prekių kainos dar nėra padidėjusios, bet spyruoklė suspausta tiek, kad gali šauti bet kuriuo metu. „Maistas gali labai stipriai brangti, nes vietos gamintojai yra labai stipriai susispaudę. Gamintojai norės dirbti nenuostolingai. Žinau daug gamintojų, kurie šiuo metu dirba „ant nulio“ arba į minusą“, – kalbėjo jis.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas sako, kad tokios tendencijos maisto gamybos sektoriuje nematyti, su tuo gali susidurti nebent keli atskiri gamintojai.
„Vertinant mūsų maisto sektoriaus gamintojų pelningumą, nepasakyčiau, kad yra tokia tendencija. Turėjome tendenciją ankstesniais metais, kai žemės ūkio sektorius, ypač pieno gamintojai dirbo nuostolingai, bet ta situacija jau yra pasikeitusi, todėl ir pieno supirkimo bei galutinio produkto kainos yra išaugusios.
Tiesa, pieno sektorius buvo išskirtinis, visi kiti dirbo pakankamai pelningai, o pelnas pastaruoju metu yra išaugęs. Daugiausiai dėl pienininkų situacijos 2015 metais kritęs maisto gamybos sektoriaus pelningumas pernai buvo rekordinis, šiemet vėl matoma augimo tendencija“, – pažymi jis.
Kainos ir taip per didelės, palyginti su perkamąja galia
R. Grajauskas sako sutinkantis nebent su tuo, kad, kaip kalbėjo D. Dundulis, šiuo metu maisto prekių kainos nėra padidėjusios.
„Sutikčiau, kad šiuo metu milžiniško kainų augimo nėra, bent jau statistiškai to nematome. Net ir įvedus eurą 2015–2016 metais buvo stebimas neigiamas pagrindinių maisto prekių kategorijų (pieno, mėsos) kainų augimas. Pieno produktų kainos augti gana stipriai nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio pabaigos, kada ėmė didėti ir pieno supirkimo kainos. Tačiau palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, daržovių, vaisių kainos yra sumažėjusios. Tai daugiausia lemia didmeninė kaina, klimato veiksniai“, – sako R. Grajauskas.
Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad maisto kainos Lietuvoje, palyginti su mūsų perkamąja galia, yra aukštos. Jos sudaro apie 75 proc. ES vidurkio, kai tuo metu atlyginimai, perkamoji galia yra mažesnė.
Kadangi mažmeninė prekyba yra koncentruota, prekybos centrų nedaug ir jie stambūs, o gamintojai smulkesni, gali būti, kad tiesiog gamintojai pelnų negauna, bet pelnus susikrauna prekybos centrai.
„Dėl to kažkokių vidinių maisto kainų augimo šaltinių aš tikrai nematyčiau: turi iš esmės keistis perkamoji galia, o tai – mažai tikėtina. Kita vertus, kai šiandieną kalbame apie pieno, mėsos, grūdų kainas, jos visos priklauso nuo svyravimų Europoje ir pasaulyje, kurie kainų šuolio taip pat nerodo.
Kita vertus, šalia mūsų – Lenkija, kurioje dėl valiutų svyravimo masto ekonomijos kainos yra žemesnės, ir mūsų prekybininkai dalį pajamų praranda todėl, kad mūsų gyventojai perka Lenkijoje. Taigi, kalbėti apie augimą šiame kontekste būtų sudėtinga“, – kalba R. Grajauskas.
Lenkijos centrinis statistikos biuras skelbia stebinančius skaičius: lietuviai Lenkijoje lankosi vis dažniau, o 2016 metais čia išleido 1,38 mlrd. zlotų (apie 330 mln. eurų). Ši suma, palyginti su 2015 metais, yra 3,7 proc. didesnė.
Pelnai netenkina gamybininkų ar prekybininkų?
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas R. Lazutka, kaip ir ekonomistas R. Grajauskas, sako, kad maisto gamybos sektoriaus rūpesčių dėl pelnų negirdėti, tačiau galbūt jų pelnai maži dėl didelio prekybininkų apetito.
„Augti kainos galėtų tuo atveju, jei prekybos centrai arba gamintojai, tiekėjai ilgai dirbtų nuostolingai ir tų nuostolių nebegalėtų pakelti, bet kad kas nors – ar gamybos, ar prekybos sektorius – dirbtų nuostolingai, negirdėjau.
Gamintojų kainos iš tiesų gali būti nedidelės ir jų pelnai maži arba ant ribos, bet šioje situacijoje įtariamieji dažnai yra pardavėjai. Kadangi mažmeninė prekyba yra koncentruota, prekybos centrų nedaug ir jie stambūs, o gamintojai smulkesni, gali būti, kad tiesiog gamintojai pelnų negauna, bet pelnus susikrauna prekybos centrai. Tai kaip tik prekybos centrai ir gali būti kaltininkai, kodėl gamintojai tų pelnų negauna“, – kalba R. Lazutka.
Pasak R. Lazutkos, jei iš tiesų brangtų būtiniausi maisto produktai, žmonės būtų linkę atsisakyti kitų dalykų ir juos vis tiek pirktų, galbūt imtų pirkti pigesnius. Tačiau, pasak ekonomisto, kaip tik prekybininkai galėtų tai suvaldyti, atsiveždami pigesnius produktus iš, pavyzdžiui, kaimynės Lenkijos.
„Prekybos centrams nėra didelio skirtumo, ar produktus atsivežti iš Telšių, ar iš Balstogės, tai nežinau, kokios čia yra problemos. Ar čia gąsdinimas, ar pasiteisinimas nesitikėti, kad kainos nemažės, kai priekaištaujama, kad kainos yra didelės“ – svarsto R. Lazutka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...