Baigiantis metams gamintojų ir prekybininkų laukia nauji išbandymai: teks pasirūpinti ne tik tradiciškai švenčių išvakarėse išaugančia paklausa, bet ir naujomis etiketėmis.

Daugiau apie alergenus

Nuo gruodžio 13 d. visoje ES įsigalioja bendra atnaujinta maisto ženklinimo sistema. EP ir Tarybos reglamente Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nurodyti maisto produktų ženklinimo atnaujinimai bus taikomi visiems ES maisto gamintojams, prekybininkams, viešojo maitinimo įstaigoms, taip pat importuotojams į ES.
Viena svarbiausių naujovių – ant etikečių privalės būti nurodytos medžiagos, sukeliančios alergiją arba netoleravimą (žemės riešutai, pienas, garstyčios, žuvis, glitimo turintys javai ir kt.).

Pirkėjams turės būti sudarytos sąlygos gauti informaciją apie alergenus, esančius ir nefasuotuose maisto produktuose: parduotuvėse turės būti aiškiai nurodoma, kur ir kas gali suteikti tokios informacijos.

Apie patiekaluose esančius alergenus turės būti informuojama ir viešojo maitinimo įstaigų meniu.

Be to, gamintojai privalės nurodyti nevertingus ar dirbtinius pakaitalus – pvz., cheminės kilmės vaniliną, dažnai naudojamą vietoj natūralios vanilės. Informacija apie tai turės būti pateikta šalia produkto pavadinimo.

Nurodyti žaliavos kilmę

Iš bendrųjų reglamento reikalavimų išskiriamas maisto produktų ženklinimas, jų pateikimas ir reklama – tai neturi klaidinti pirkėjo dėl produktų ypatybių, poveikio ar savybių.
Negalima maisto produktui priskirti žmogaus ligų profilaktinių ar gydomųjų savybių (išskyrus natūralų mineralinį vandenį ir specialios paskirties maisto produktus, pvz., skirtus vaikams ir kūdikiams, kuriems taikomos specialiosios nuostatos).

Tarp kitų naujovių – be šiuo metu galiojančio privalomo žuvies, jautienos ir jos produktų, šviežių vaisių ir daržovių, medaus, alyvuogių aliejaus, ekologiškų maisto produktų privalomo kilmės ženklinimo, bus būtina nurodyti ir kiaulienos, ožkienos, avienos ir paukštienos kilmės šalį. Gamintojai privalės įvardyti žaliavos kilmės šalį – tai ypač aktualu, kai vietos perdirbėjai naudoja atvežtinę žaliavą – pvz., gaminant mėsos vyniotinius naudojama lenkiška mėsa ar uogienė verdama iš lenkiškų uogų.

Raidės – įskaitomo dydžio

Kaip informavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai, naujuoju reglamentu nustatomi reikalavimai ir šrifto dydžiui.

Pavyzdžiui, kai privalomi pateikti duomenys nurodomi ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje, duomenys turės būti spausdinami taip, kad jie būtų aiškiai įskaitomi: informacija turės būti spausdinama šriftu, kurio rašmenų aukštis lygus 1,2 mm arba didesnis. Pakuočių arba taros, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 80 kv. cm, atveju šrifto dydžio aukštis turės būti ne mažesnis jei 0,9 mm.

"Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai atitinka ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri, ar į rinką tiekiami maisto produktai atitinka ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, dėl informacijos apie prekių ženklinimo reikalavimus siūlytina kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą", – pastebėjo tarnybos atstovas Vitas Ūsas.
Ar galima grąžinti maisto produktą, jei etiketėje smulkiomis raidėmis nurodytą informaciją pirkėjas turėjo galimybę perskaityti tik parsinešęs namo?

Anot V.Ūso, daiktų keitimo ir grąžinimo tvarka, taip pat nekeičiamų ir negrąžinamų daiktų sąrašas nustatyti Vyriausybės nutarimu patvirtintose Mažmeninės prekybos taisyklėse. Minėtų taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad tinkamos kokybės maisto prekės nekeičiamos ir negrąžinamos.

Taigi, jei maisto prekė yra tinkamos kokybės ir paženklinta teisės aktų nustatyta tvarka, jos grąžinti negalima.

"Atkreiptinas dėmesys, kad maisto produktų ženklinimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 "Maisto produktų ženklinimas". Šiame teisės akte aiškiai nustatyta, kad ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo, visų pirma dėl maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo", – sakė specialistas.

Informacija reklamos tikslais

Vis daugiau žmonių dėl sveikatos ar įsitikinimų renkasi vegetarišką ar veganišką maistą. Lankantis kitų ES šalių parduotuvėse ne vienam lietuviui teko matyti specialiais ženklais pažymėtų produktų, skirtų vegetarams ar veganams. Tačiau kol kas ES ir Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja specialaus tokių produktų žymėjimo.
"Pažymėtina, kad gamintojai turi teisę papildomai ženklinti vegetariškus maisto produktus, tačiau toks žymėjimas neturi prieštarauti šiuo metu galiojantiems teisės aktų reikalavimams", – aiškino tarnybos specialistai.

Tiesa, savanoriškai teikiama informacija negali klaidinti vartotojų, negali būti dviprasmiška ar paini, o prireikus ji turi būti pagrįsta atitinkamais moksliniais duomenimis.
Be to, savanoriškai teikiama informacija turi būti išdėstoma taip, kad netrūktų vietos privalomai informacijai apie maistą.

GMO žymėjimas nekinta

Naujosios taisyklės nekeičia produktų, pagamintų iš genetiškai modifikuotos (GMO) žaliavos, žymėjimo. Anot vartotojų teisių apsaugos specialistų, Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, GMO produktus reglamentuoja EP ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, jame nustatyti genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo reikalavimai.

Visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba kad produkto sudėtyje esantys komponentai pagaminti iš GMO.

Valstybinę importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Naujovės etiketėse

Nuo gruodžio 13 d. maisto produktų etiketėse privaloma nurodyti:
pavadinimą;
minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą "Tinka vartoti iki … (data)";
visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas;
maisto verslo operatoriaus arba importuotojo pavardę, arba įmonės pavadinimą bei adresą;
maistingumo deklaraciją;
medžiagas, sukeliančias alergiją arba netoleravimą (žemės riešutai, pienas, garstyčios, žuvis, glitimo turintys javai ir kt.);
tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį;
maisto produkto grynąjį kiekį;
kilmės šalį arba kilmės vietą kai kurių rūšių mėsai, pienui arba jei šios informacijos nepateikimas gali suklaidinti vartotoją;
vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti maisto produktą;
daugiau kaip 1,2 proc. tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais.
Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. bus privaloma skelbti ir maistingumo deklaraciją: be dabar nurodomos energinės vertės, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekio, reikės informuoti ir apie sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus bei druskos kiekį.
Šaltinis: EP ir Tarybos reglamentas Nr. 1169/2011