ES maistui gyventojai didžiausią vartojimo išlaidų dalį skiria Rumunijoje (28,3 proc.), mažiausią – Airijoje (10,8 proc.)

ŽŪM teigimu, maisto pardavimai Lietuvoje sumažėjo – palyginamosiomis kainomis kovą, palyginti su 2021 metų kovu, mažmeninės maisto prekių parduotuvėse apyvarta sumažėjo 4,3 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo metu pernai, maisto kainos Lietuvoje augo 15,2 proc. Maistas brango visose ES valstybėse, Latvijoje – 12,3 proc., Estijoje – 11,9 proc., Lenkijoje – 8,6 proc., vidutiniškai ES – 5,8 proc. Didžiausią įtaką turėjo daržovių (ypač bulvių) ir pieno bei pieno gaminių kainų didėjimas.

Be to, praėjusių metų pradžioje dėl pandemijos taikant kavinių, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis sutarčių sudariusių daržovių augintojų turėjo produkcijos perteklių – tai lėmė gerokai žemesnes žemės ūkio produktų kainas.  Anot ministerijos, tai viena iš priežasčių, dėl ko daržovių kainų metinis augimas yra spartus.

Be to, maistas brango dėl didėjusių sąnaudų žemės ūkio, maisto pramonės, logistikos ir didmeninės bei mažmeninės prekybos sektoriuose.