Tai siūlančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas.

Pasak jo, COVID-19 pandemija ir karantinas neigiamai paveiks tiek globalią, tiek lokalią ekonomiką. Lietuvoje siekiant kontroliuoti viruso plitimą, Vyriausybės 2020 m. kovo 17 d. nutarimu jau patvirtintas sąrašas sektorių, kurių veiklos yra arba visiškai sustabdytos, arba plačiai apribotos. Tarp jų – ir viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.

„Toks apribojimas neišvengiamai atneš didelių nuostolių šiam sektoriui, kurių padengti vien maisto gamyba išsinešimui ar pristatymui nebus įmanoma. Taip pat galima numanyti, kad karantino sąlygomis visuomenė bus labiau linkusi pirkti didesnius kiekius maisto produktų prekybos centruose ir kitose mažmeninės prekybos vietose, taip prisitaikant prie ilgesnių saviizoliacijos periodų, o tai reikšmingai sumažins maitinimo paslaugas teikiančių įmonių pajamas. Karantino sąlygomis dalis viešo maitinimo įstaigų galės pasinaudoti valstybės kompensacija už darbuotojams mokamas prastovas. Tačiau net ir ši parama yra nepakankama siekiant padengti nuostolius dėl bankams mokamų palūkanų, nekilnojamojo turto nuomos ir komunalinių mokesčių. Todėl didelė dalis įmonių bus priverstos ženkliai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus, o tam nepavykus – nutraukti ūkinę veiklą“, – sako M. Majauskas.

Jo nuomone, maitinimo paslaugų sektoriaus nuostoliai būtų juntami plačiai, ir sektoriaus atsitiesimas užtruktų net ir pasibaigus valstybiniam karantinui.

„Todėl kaip viena iš ekonominės krizės padarinius sušvelninti galinčių priemonių siūloma pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui, dabar šiam sektoriui taikomą standartinį 21 proc. tarifą sumažinant iki 9 proc. Nors PVM lengvata turėtų minimalų poveikį karantino metu, ji padėtų sušvelninti ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei greičiau atsitiesti. Net ir pasibaigus visuotiniam karantinui, didelė dalis žmonių ir toliau vengs viešo maitinimo vietų sveikatos sumetimais, kiti rinksis gaminti maistą namuose dėl sumažėjusių šeimos pajamų. Tuo tarpu karantino metu užaugusios skolos ir patirti nuostoliai tik dar labiau apsunkins viešo maitinimo verslo sąlygas ir perspektyvas“, – sako M. Majauskas.

Tokia lengvata, jo nuomone, taip pat galimai taptų papildoma paskata mažėti paplitusiam šešėliui. „Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos skaičiavimais, Lietuvoje viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800 000 Eur pajamų. Siūloma pataisa padėtų spręsti tiek tokias įsisenėjusias šio sektoriaus problemas, tiek sulygintų PVM lengvatų taikymą su daugeliu kitų ES šalių, tiek suminkštintų specifines pandemijos ir karantino pasekmes bei padėtų sektoriui greičiau atsitiesti situacijai normalizavusis“, – sako projekto autorius.

Anot jo, ES patirtis rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams daro reikšmingą įtaką naujų darbo vietų kūrimui. Parlamentaro duomenimis, pavyzdžiui, Švedijoje 2012 m. restoranams taikomą PVM tarifą sumažinus nuo 25 iki 12 procentų, naujų darbo vietų skaičius 2012 ir 2013 metais šiame sektoriuje išaugo atitinkamai 8 ir 6 procentais, tuo tarpu Vokietijoje 2010 m. tarifą sumažinus nuo 19 iki 7 procentų, per 6 metus sukurta 46 666 naujų darbo vietų.

Šiuo metu, maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.