Vilniaus apylinkės teismas priėmė gana retą nutartį Lietuvoje – skyrė baudą už pasinaudojimą neatskleista informacija, prekiaujant vertybiniais popieriais. Teismo duomenimis, slapta informacija išsprūdo iš žinomos finansų maklerio įmonės "Orion securities".

Kaina šoko į viršų

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė 1,6 tūkst. eurų baudą vertybinių popierių prekybos pasaulyje gana gerai žinomam Mantui Galiniui. Teismas nustatė, kad jis pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtintą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir ją perduoti. Teismo sprendimą M.Galinis gali apskųsti per 20 dienų.

Praėjusią savaitę dienraštis jau rašė, kad M.Galinis pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie būsimą bendrovių "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" susijungimą. Ši informacija vieša tapo tik 2014 m. vasario 20 d., kai per vertybinių popierių biržos "Nasdaq OMX Vilnius" naujienų sistemą buvo pranešta, kad pasirašyta susijungimo sutartis. Tačiau biržoje parduodamų "Agrowill Group" akcijų vertė ėmė sparčiai kilti likus kone metams iki paskelbiant sandorį. Bendrovės akcijos per keletą mėnesių pabrango daugiau negu dvigubai.

Susekė internete

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba tyrimą pradėjo po to, kai, atlikdama kasdienę viešosios erdvės stebėseną, atkreipė dėmesį į vieno iš vartotojų žinutes populiarioje investuotojų diskusijų svetainėje traders.lt. Žinučių turinys rodė, kad jas rašiusiam asmeniui buvo žinoma informacija apie vykstančias derybas dėl bendrovių sujungimo. Nustatyta, kad žinučių autorius – M.Galinis. Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis leistų paimti duomenis iš M.Galinio kompiuterio. Aptikta, kad apie bendrovių sujungimo derybas M.Galinis per programą "Skype" bendravo su sandorį rengusios "Orion securities" apskaitos skyriaus vertybinių popierių apskaitininke Kristina Buteikiene.

Dėl to ji taip pat šiuo metu mina Vilniaus miesto apylinkės teismo slenksčius, tačiau teismas nutarties dar nėra paskelbęs.

Nei "Baltic Champs", nei "Agrowill Group" oficialiai pretenzijų dėl akcijų kainų išpūsto burbulo niekam nepateikė. Teigiama, kad nei bendrovės, nei jos akcininkai finansiškai nenukentėjo. Kiek vertybinių popierių biržoje besiverčiančių žmonių dėl to prarado pinigų ir kiek uždirbo, nėra žinoma. Tačiau, dienraščio duomenimis, ir M.Galinis, ir su juo kartu prieš kainos kilimą "Agrowill Group" akcijų prisipirkę finansų rinkų žinovai vertybinius popierius išpardavė iškart po "Baltic Champs" ir "Agrowill Group" sandorio paviešinimo.

Dalyviai nekalba

"Orion securities" su žurnalistais apie "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" sujungimą ir įtartiną akcijų kainų kilimą kalbėti nesutiko. Atsakymų į klausimus nepavyko gauti ir iš M.Galinio.

Jis finansų maklerio licencijos neteko 2011-ųjų kovą, kai pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie Lenkijos "Cersanit" sprendimą teikti oficialų siūlymą supirkti "Dvarčionių keramikos" akcijas. Už šį pažeidimą M.Galiniui tuometė Vertybinių popierių komisija buvo skyrusi 434 eurų (1,5 tūkst. litų) baudą.

Retas atvejis

Dienraštis jau rašė, kad tokios bylos teismus pasiekia gana retai, nes neteisėtą pasinaudojimą neatskleista informacija labai sunku įrodyti.

"Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant ne vieša informacija, per metus pradedami vienas–penki tyrimai, dauguma jų nutraukiami dėl įrodymų nepakankamumo ar nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t.y. nesurinkus pakankamai objektyvių ir subjektyvių duomenų, kurie liudytų apie asmenų padarytus pažeidimus. Pridursiu, kad per metus vidutiniškai nustatoma penki–dešimt įtartinų atvejų, dėl jų atliekama išsami analizė, bet ne visi jie pradedami tirti dėl to, kad įtarimai nepasitvirtina", – pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas.