Politikai tiesia kelią naujam investuotojui į būsimą atominę elektrinę (AE) ir šalina kliūtis uždirbti didesnį pelną. Kartu pripažįstama, kad finansinės šalies galimybės neleidžia statyti maksimalios 3400 MW galios AE.

Ambicijos sumažėjo

"Būsimos AE generuojama galia priklauso nuo Lietuvos investicinių pajėgumų. Jie nėra dideli. Konkrečiai apie galias galėsime kalbėti, kai gausime investuotojų pasiūlymus ir pasirinksime technologiją", – apie būsimos AE galią kalbėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Jis pripažino, kad Lietuvos finansinės galimybės neleidžia statyti galimybių studijoje numatytos maksimalios 3400 MW galios elektrinės: "Ankstesnis tikslas statyti 3400 MW galingumo AE šiandien nelabai realus."

Pirmiausia, jo teigimu, reikia kalbėti apie AE, kuri galėtų patenkinti Lietuvos elektros deficitą. Be to, AE būtų naudinga ir vykdant energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos plėtrą.

Spartus tempas

A.Sekmoko teigimu, tempas, kokiu Lietuva įgyvendina AE projektą, yra gana spartus ir netgi neįprastas šios rinkos dalyviams. "Potencialūs investuotojai sako, kad tempas per didelis ir jie nėra įpratę, kad tokie sudėtingi klausimai būtų taip greitai sprendžiami", – Vilniuje vykusioje konferencijoje gyrėsi ministras.

Anot jo, jei būtų siekiama procesą dar labiau paspartinti, tai būtų nepriimtina investuotojams: "Jie laikytų, kad darome neprotingus sprendimus."

A.Sekmoko teigimu, Lietuva turi realių galimybių AE pastatyti iki 2018–2020 m. O aplinkinėse šalyse planuojami branduolinių reaktorių statybų projektai nukeliami po 2020-ųjų: Lenkija pirmąsias AE planuoja paleisti apie 2025 m., nieko negirdėti ir apie investuotoją į Karaliaučiaus atominę, nors jį jau buvo žadėta paskelbti.

"Manau, kad būsime vieni pirmųjų. Po 2020-ųjų nemažai AE Europoje artės prie savo veiklos pabaigos, o mes tuo metu turėsime efektyvų ir sąnaudas atitinkantį energijos šaltinį", – kad projektas bus įgyvendintas, neabejojo ministras.

Daugelį domina, kokia kaina būsimoji AE pardavinės elektrą? "Atominė elektrą į rinką parduos už rinkos kainą", – sakė Virgilijus Poderys, Visagino AE projekto ekonomikos direktorius.

Anot jo, dabartinės prognozės rodo, kad kai startuos lietuvių AE, elektros kainas biržoje diktuos ne atominėse, o dujų turbinų pagaminta elektra. "Taigi branduolinė energija bus konkurencinga", – sakė jis.

Pasirengę skolinti

V.Poderys skaičiuoja, kad būsimos AE Lietuvoje kaina gali siekti 3–5 mlrd. eurų. Tačiau finansų ekspertai, dirbantys su Suomijoje statomu trečiuoju Olkiluoto AE reaktoriaus projektu, įspėja, kad apatinė kainos riba – bent 4 mlrd. eurų.

"Nordeos" bankinės prekybos vyresniojo direktoriaus Jeano Francois Tappresto teigimu, įvertinus aplinkybes, Lietuvoje realu pastatyti 1600 MW galios atominę. Finansiniu atžvilgiu būtų logiška statyti du mažesnės galios reaktorius nei vieną didesnės. "Pastačius vieną reaktorių, būtų galima imtis antrojo reaktoriaus statybų finansavimo", – kalbėjo svečias.

"Tokio masto projekto kaina būtų apie 4–6 mlrd. eurų", – sakė J.F.Tapprestas.

Beje, Olkiluoto trečiojo bloko statyba pabrango nuo planuotų 3 mlrd. eurų iki dabar skaičiuojamų 4–5 mlrd. eurų. Taigi projektas pabrango 2 mlrd. eurų, be to, jo pabaigos data nukelta ketveriems metams į priekį. Naująjį Olkiluoto reaktorių planuota baigti pernai, o dabar tikimasi 2013 m.

Anot J.F.Tappreto, "Nordeą" domintų AE statybų Lietuvoje projekto finansavimas, tačiau tik tokiu atveju, jei mūsų šalis atitiktų keliamas sąlygas. Viena jų – patikimi, finansiškai stiprūs, turintys reikalingą kompetenciją tokio pobūdžio projektuose akcininkai, galintys dalį projekto finansuoti savo lėšomis. Labai svarbu ir projekto apimtis, struktūra.

Naikina pelno ribas

Iki šiol dažnai iškildavo klausimas, kuo Lietuva gali pritraukti būsimą investuotoją į AE? Į jį iš dalies atsako naujausias Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas. Iki šiol elektros sektoriaus įmonėms buvo nustatyta ne didesnė nei 5 proc. pelningumo marža. Siūlomos pataisos įstatyme nebenumato jokių pelningumo apribojimų.

"Iki 5 proc. siekiantis pelnas investuotojui neatrodo viliojantis. Naujajame įstatyme šio apribojimo nebelieka, o pelno ribojimo vadžios perduodamos į Kainų komisijos rankas", – kalbėjo Mindaugas Jablonskis, advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" advokatas.

Anot jo, toks pelningumo apribojimo naikinimas išeis į naudą ne tik stambiam investuotojui, kurio laukia Lietuva, bet ir smulkesnėms šalyje veikiančioms elektros energetikos įmonėms.

A.Sekmoko teigimu, dabartinė tarifų nustatymo metodika lemia labai žemą Lietuvos elektros sektoriaus įmonių pelningumą ir tai gali tapti kliūtimi investicijoms šiame sektoriuje. Tad ateityje įmonių pelningumas skaičiuojant tarifus bus vertinamas kitaip. Be to, energetikos sektorius dėl natūralios monopolijos buvo neefektyvus, tad pirmiausia siekiant didesnio pelningumo bus panaudojami vidiniai įmonių ištekliai, užtikrinama efektyvesnė jų veikla.