Maža pensija varo į gatvę

Ingutei leisti laiką gatvėje įdomiau, nei vien sėdėti savo kambarėlyje ir pasaulį matyti tik pro langą. Įsitaisė ji ant kelkraščio, tiesiog pėsčiųjų perėjoje, vedančioje į Naująjį turgų. Švari, tvarkinga ir nuoširdžiai kalbi.

-Ar nešalta?

-Ne. Storai apsirengiau, pirštinės labai šiltos, storos. Tik žieminių batų neturiu. Bet vilnones kojines turiu – sušildo.

-Kodėl sugalvojote išmaldos prašyti?

-Kad aš niekam nieko nesakau. Sėdžiu tyliai. Jei tik namuose sėdėčiau – nieko geresnio. Gaunu invalidumo pensiją, bet mažai. Už butą atiduodu – nieko nebelieka.

-Paaukoja žmonės?

-Tą dieną, kai lijo, išsėdėjau iki pat tamsos, o surinkau tik du litus. Bet yra buvę, kad penkis surenku!