Šilumos teikėjai galės prižiūrėti šilumos punktus tuose miestuose, kur gyvena iki 150 tūkst. gyventojų - triskart daugiau negu dabar.

Seimas ketvirtadienį liberalizavo šilumos punktų prižiūrėtojų pasirinkimo tvarką.Šilumos punktus taip pat galės prižiūrėti įmonės, kurios šilumininkams teikia prekes ar paslaugas, taip pat apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojos.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė atitinkamas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios nustato griežtesnę šilumos punktus prižiūrėtojų pasirinkimo tvarką tik didmiesčiuose. Už balsavo 75 Seimo nariai, o susilaikė vienas parlamentaras (socialdemokratas Algirdas Sysas).

Seimas taip pat leido šilumos punktus prižiūrėti šilumos įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5 tūkst. vartotojų arba per metus realizuojančioms iki 50 tūkst. megavatvalandžių šilumos. Dabar jos to daryti negali.

Dabar daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai yra neatskiriama namo dalis ir namo savininkų nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims - šilumininkams. Jiems įstatymas šiuo metu leido prižiūrėti sistemą tik tuose miestuose, kur gyvena iki 50 tūkst. gyventojų.

Taip pat šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju dabar negali ir toliau negalės būti ne tik šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su šilumo tiekėju darbo santykiais, bet ir įmonės, teikiančio prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams.

Ekonomikos komitetas siūlo pastarosios nuostatos atsisakyti ir leisti šilumos punktų priežiūra užsiimti įmonėms, šilumininkui teikiančioms prekes ar paslaugas, taip pat apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojoms.

Dabar Seimas yra uždraudęs šilumos punktus prižiūrėti įmonėms, gaminančioms šilumai pagaminti naudojamo kuro, o šilumos tiekimo veiklai naudojamus apkaitos prietaisus.

Šilumos punktų priežiūra negali užsiimti įmonės, kurios verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro prekyba.Šilumos punktų priežiūrą Seimas sugriežtino praėjusiais metais prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymu.