Pavyzdžiui, dar netaupantys lietuviai nurodo, kad tam, kad jie pradėtų taupyti senatvei, jiems reikėtų 629 eurais didesnių pajamų, nors tie, kurie taupo pensijai, vidutiniškai tam skiria dešimt kartų mažiau - 64 eurus. Anot ekspertų, tai rodo, kad per mažos pajamos dažnai yra tik formali netaupymo pensijai priežastis,  rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook".

Taupo 36 proc. 30-55 m. lietuvių

Pernai metų pabaigoje SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikto pasirengimo pensijai tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų sutinka, jog jie savo veiksmais gali ir turi pasirūpinti lėšomis, kurių gali prireikti išėjus į pensiją. Taip teigia vidutiniškai 69 proc. 30-55 m. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų ir po 56 proc. Latvijos ir Estijos gyventojų.

Vis dėlto realiai kaupiančiųjų pensijai vis dar mažoka visose Baltijos šalyse. Remiantis apklausos duomenimis, pensijai jau taupo 36 proc. 30-55 m. lietuvių, 25 proc. nurodyto amžiaus latvių ir 27 proc. estų. O tų, kurie dar tik ketina pradėti taupyti kada nors ateityje, visose šalyse kur kas daugiau: 43 proc. Lietuvoje, 54 proc. Latvijoje ir 60 proc. Estijoje.

„Nors žmonės supranta, kad ir kaip svarbu pensijai kaupti turtą savarankiškai, konkrečius taupymo veiksmus jie linkę atidėlioti neapibrėžtai ateičiai, nes šiuo metu turi kitų prioritetų kam skirti pinigus. Visgi, ilgai atidėliojant, galimybių užsitikrinti papildomų pajamų šaltinius, lieka vis mažiau",- sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Per mažos pajamos taupymui?

Pasak jos, vienas ir dažnų paaiškinimų, kodėl žmonės vis nepradeda taupyti pinigų pensijai - per mažos pajamos dabar. Visgi dažnai toks pasiteisinimas yra tik formalus.

Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai mano, kad pradėtų taupyti pensijai, jei jų mėnesio pajamos būtų vidutiniškai 629 Eur didesnės, latviams trūksta 558 Eur, estams - 539 Eur.

Kita vertus, vidutinė pinigų suma, kurią būsimai pensijai skiria jau dabar taupantys, Lietuvoje yra 10 kartų mažesnė (64 eurai), Latvijoje - 11 kartų mažesnė (49 eurai), o Estijoje - 5 kartus mažesnė (100 eurų).

„Netaupantys gyventojai įsivaizduoja, kad pradėti taupyti pensijai juos paskatintų tik reikšmingas pajamų padidėjimas, nors dažniausiai ilgalaikiam taupymui skiriama kur kas mažesnė suma. Vadinasi, per mažos pajamos dažnu atveju yra formali priežastis, - sako J. Varanauskienė.