Karas sukrėtė ir grūdų rinkas – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc., sako šio verslo atstovas. Lietuvos grūdų perdirbėjai ir prekybininkai su Rusija iki šiol prekiavo minimaliai. 

Į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje tarptautinė bendruomenė reagavo itin griežtai ir pritaikė griežčiausias iki šiol ekonominio poveikio priemones, tarp jų – ir dalies bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT).

Metalų rinkoje – kainų augimas

Didmeninės metalo prekybos bendrovės „Lukomas“, kuri žaliavą perka tiesiogiai iš pardavėjų Rusijoje, vadovas Sergejus Šurpikas sako, kad pirkimus teko stabdyti savo iniciatyva, nes metalas staiga pabrango.

„Pardavimai Rusijoje kaip ir vyksta, bet mes patys pirkimą sustabdėme, nes pastarosiomis dienomis smarkiai išaugo kainos. Sunku kažką komentuoti, kol kas nežinome, ką daryti, daug neaiškumo, šokas. Reikia šiek tiek laiko“, – BNS kalbėjo bendrovės direktorius.

Bendrovės „Juodieji metalai“ direktorė Oksana Matulėnienė sako, kad pastebimai juntamas kainų augimas, poveikio neišvengia net ir tos įmonės, kurios tiesiogiai su Rusijos rinka nedirba.

„Kol kas kainų šuolis, per savaitę metalas pabrango 15 proc., o gal ir daugiau. Nors mes iš Rusijos nevežame jau seniai, bet įtakos sektoriuje  išvengti neįmanoma. Visos įmonės, kurios prekiauja juodaisiais metalais, daugiau ar mažiau tarpusavyje susijusios su Rusija, Ukraina, Baltarusija. Lietuvoje nėra tokios, kuri neturėtų ryšio, tiesiogiai ar ne. Visi susiję – ir kurie perka, ir parduoda“, – BNS sakė O. Matulėnienė

Jos manymu, padėtis visos Europos rinkose gali dar labiau keistis į blogesnę pusę.

„Karas niekada prie gero nepriveda, kainos kyla, tvyro nežinomybė dėl tiekimo, bendrovėms prireiks laiko susirasti naujus partnerius“, – sakė O. Matulėnienė.

Statistikos departamento duomenimis, juodųjų metalų iš Rusijos pernai į Lietuvą importuota už 249 mln. eurų, pagal vertę ši produkcija užima antrąją vietą po energetikos išteklių.

Didmeninė prekyba mediena sustojo

Mediena tarp į Lietuvą iš Rusijos importuojamų prekių pernai pagal vertę buvo trečia, jos įvežta už 166 mln. eurų.

Tiesiogiai su Rusijos rinka dirbančios bendrovės „Baltic Timber Company“ direktorius Renvidas Raudys sako, kad verslas kilus karui atsidūrė aklavietėje, nes neįmanoma atsivežti medienos ir už ją tiekėjui atsiskaityti.

„Mes vežame Sibiro maumedžio medieną, per 20 metų sukūrėme puikiai veikiančią schemą, o pirmadienį, šiandien (antradienį – BNS) viskas sustojo. Kroviniai pakrauti, reikėtų atlikti mokėjimus, bet nežinome, kaip pinigai judės. Bet tai ne pagrindinė problema, blogiausia, kad negalime pasiimti medienos, nėra transporto“, – BNS sakė verslininkas.

Anot jo, Rusijoje esančio medienos krovinio neįmanoma atsivežti nes vietiniai vežėjai atsisako tai daryti, o Lietuvos ir kitų šalių transportas negali patekti, be to, pervežimo kainos smarkiai šoktelėjo aukštyn.

Verslininko teigimu, pastaruoju metu brango ir pati žaliava Rusijoje.

„Ten kažkoks chaosas buvo jaučiamas jau kurį laiką, mediena brango. Matyt, dabartinėje situacijoje ir jie ten kažką jaučia“, – sakė R. Raudys.

Prasidėjus karui, verslininko teigimu, tapo labai sunku vykdyti įsipareigojimus, nes medienos, net ir labai pabrangusios, įsigyti neįmanoma net Lietuvoje.

„Norėdamas įvykdyti savo įsipareigojimus klientams bandžiau pirkti iš kitų bendrovių Lietuvoje, kainos padidėjusios 25-35 proc., o kai kur – ir 40 proc., vis tiek neparduoda, matyt laukia didesnio pabrangimo. Turime krovinių, turime užsakymų, bet viskas stovi, ir vieną, ir kitą pusę reikia raminti. Belieka melstis, kad viskas pasikeis į gera“, – BNS sakė R. Raudys.

Medienos prekybos asociacijos vadovas Egidijus Kontrimavičius teigia, kad aiškesnis karo poveikis sektoriui bus jaučiamas kitą savaitę, galimas kainų didėjimas.

„Kol kas niekas nieko nežino. Šokas, karo niekas nesitikėjo. Jeigu iš Rusijos bus uždrausta išvežti daug rūšių medienos, kainos turėtų kilti, manau, kad kitą savaitę bus aiškiau“, – BNS sakė jis.

Kviečių kainos išaugo 30 proc.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas BNS sakė, jog karas sukrėtė rinkas, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc. Tai, anot jo, lėmė pasunkėjusi logistika, pakilusios kuro ir energijos kainos.

„Kalbant apie žaliavos kiekius Lietuvoje, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos įmonės su Rusija ir Ukraina turėjo minimalius prekybinius santykius, iš Ukrainos importuodavome tik apie keliasdešimt tūkstančių tonų kukurūzų“, – BNS sakė K. Šimas.

Anot jo, asociacijos narės perdirba apie trečdalį visų Lietuvoje užauginamų grūdų, jų dabar daugiau negu pakankamai.

„Jeigu kurios nors, ne mūsų asociacijos narės jaučia žaliavos trūkumą, kviečiame kreiptis į mus. Turime nuraminti Lietuvos žmones, grūdų ir jų produkcijos Lietuvos rinka nepritrūks. Šiandien mūsų įmonės konsoliduojasi su viso pasaulio įmonėmis, kurios padeda Ukrainai ir nuolatos stebi šios šalies prašymus, į kuriuos reaguojame labai operatyviai“, – teigė K. Šimas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovė teigia, kad grūdų importas iš Rusijos nevyksta jau kurį laiką, spėjama, jog tokio sprendimo priežastis galėjo lemti iš anksto suplanuotas pasiruošimas karinei invazijai.

„Rusija, kaip žaidėjas, grūdų sektoriuje yra, bet nuo praėjusių metų vasario eksporte iš esmės nedalyvauja, buvo uždėti didžiuliai eksporto muitai. Dabar, žinant visus įvykius, tikėtina, kad buvo kaupiamos atsargos, nes grūdai prilygsta valiutai, tai abai geras būdas eksportuotojui gauti valiutos. Rusijoje šiuo metu turėtų būti sukauptas pusantro sezono kiekis“, – BNS sakė asociacijos administracijos direktorė Ieva Bastienė.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad javų importas iš Rusijos pastaruosius dvejus metus pakito nedaug: pernai jų importuota už 13,2 mln. eurų, o 2020 metais – už 14,3 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją per penkerius metus išliko stabilus ir pernai siekė 512 mln. eurų. Didžiąją jo dalį sudarė gėrimai (254,2 mln. eurų), taip pat vežta augalų, miltinių, konditerijos gaminių ir riebalų. Nuo 2018 metų labai išaugo iš Rusijos importuojamų riebalų ir aliejaus apimtys (73,5 mln. eurų), skelbia ŽŪM.

Tuo metu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą pernai siekė 65,5 mln. eurų: daugiausiai vežti paruošti maisto produktai – sūriai ir varškė, gėrimai bei actas, tabakas ir perdirbti pakaitalai (38,3 mln. eurų – 55,1 proc. daugiau nei 2020 metais). Importas iš Ukrainos siekė 146,4 mln. eurų, daugiausiai įsivežta etilo alkoholio, kitų denatūruotų spiritų.

Pritaikius sankcijas prekių mažėja

Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Valstijos, ES, Jungtinė Karalystė ir Kanada jau sutarė dėl kai kurių Rusijos bankų  atjungimo nuo SWIFT, dėl kitų griežtų sankcijų užsienio šalių prekybiniai santykiai su Rusija tampa sudėtingi arba visiškai neįmanomi.

Lietuvos Muitinės departamentas BNS informavo, kad nuo sankcijų įvedimo stebimas prekių Rusijos ir Baltarusijos kryptimis sumažėjimas, Klaipėdos uosto postuose nestovi nė vienas Rusijos laivas, į kurį būtų kraunami ar iškraunami kroviniai, nors sandėliuose dar yra prekių, kurių siuntėjas bei gavėjai yra šių šalių įmonės.

Pirmadienį prekės iš Rusijos ar į ją dar vyko geležinkelio ir kelių transportu, tačiau ir jų gabenimas, pavyzdžiui, geležinkeliais į Kaliningrado sritį vasarį sumažėjo 30 proc., palyginti su sausiu, o iš srities traukinių srautas sumažėjo iki 11 procentų.

Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos įmonių

Per 1,6 tūkst. įmonių Lietuvoje valdo Rusijos piliečiai arba Rusijoje registruotos įmonės, dar beveik 1,2 tūkst. įmonių akcininkai yra Baltarusijos įmonės bei piliečiai, skelbia atvirų duomenų platforma „Okredo“.

Jos duomenimis, nors baltarusiškų įmonių Lietuvoje yra mažiau, tačiau jose dirba daugiau darbuotojų, jos 2020 metais pasiekė didesnę apyvartą nei rusiškos įmonės.

„Okredo“ skelbia, kad su Baltarusija susijusių įmonių apyvarta 2020 metais siekė per 452 mln. eurų, jos uždirbo 2 mln. eurų pelno, jose dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų. Su Rusija susijusių įmonių apyvarta užpernai siekė 170 mln. eurų, jos uždirbo 9,6 mln. eurų pelno, jose dirba 1,1 tūkst. darbuotojų.