Kirpėjas Vytautas Vančys turtingu savęs nelaiko, bet tikrai ir nevargsta. Mano, kad jis – vidurinioji klasė.
„Vidutinė klasė man asocijuojasi, kad tu gali atostogauti, gali išleisti vaikus į mokslus, net ir į privačią mokyklą, ar įsigyti nekilnojamą turtą, jį sugebėti išmokėti“, – šnekėjo V. Vančys.
Nei vargšas, nei elitas – tokių kaip Vytautas viduriniajai klasei šiandien save priskiria 55 proc. gyventojų. Ir, kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, gretos pildosi. Pernai viduriniosios klasės atstovų buvo 4 proc. mažiau.
„Dažniausiai save priskiria didmiesčių gyventojai, jaunesni, dirbantys ir drąsiai investuojantys ar save įvardinantys kaip vidurinės klasės atstovą dažniau yra vyrai“, – teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kas slepiasi po viduriniosios klasės pavadinimu – aiškios formulės nėra.
„Jei žmogus mėnesio gale turi finansų rezervą, jis jau daugiau mažiau gali save priskirti vidurinei klasei“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vieniems tai pakankamos pajamos, kitiems – ramybės jausmas: gyvenu patogiai, nereikia galvoti, ar užteks iki mėnesio pabaigos.
„Apibrėžti, ar priklausai vidurinei klasei, sudėtinga, bet mūsų ekonominiai duomenys, pagal atlyginimus, turtą, indėlius, leistų teigti, kad ta vidurinė klasė gali būti didesnė nei 55 proc. Lietuvoje“, – šnekėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kas popieriuje uždirba nuo 1,4 tūkst. iki 3 tūkst. 720 eurų, Lietuvoje jau gali vadinti save viduriniąja klase. Bet viena yra tiek uždirbti sostinėje, kita – Kupiškyje.
„Ta minimali riba nėra maža, nes realiai kalbant apie Lietuvą, norint patekti į vidurinę klasę, reikia uždirbti bent 1 tūkst. „į rankas“, tai yra jau po mokesčių. Vilniuje norint priklausyti vidurinei klasei, reikia uždirbti bent 2 tūkst. „į rankas“, – nurodė „Citadele“ ekonomistas.
Bet ir pajamos pasako ne viską. Viena vertus, pusė gyventojų randa laisvų lėšų ir jas įdarbina kaupdami pensijai ar investuodami.
„Įvyko lūžis, tą rodo indėliai, tiek BVP, nacionalinės sąskaitos. Namų ūkiai gerokai daugiau sutaupo – 10 proc. pajamų, kai anksčiau nelabai sutaupydavo“, – tvirtino „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Tačiau kita pusė netaupo nieko. Tyrimas rodo: 35 proc. visiškai neturi atliekamų pinigų.
„Turime didžiulę dalį namų ūkių, kurie neturi sukaupę net 500 eurų nenumatytam atvejui“, – sakė J. Cvilikienė.
Viduriniosios klasės atstovai teigia, kad galėtų nesukti galvos dėl pinigų, jei uždirbtų bent perpus daugiau nei dabar. Čia antrino ir Vytautas.
„Kainos kyla – nekilnojamojo turto, maisto, paslaugų, mes visi sukamės bendram rate“, – pabrėžė V. Vančys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Bankininkai sako: tikrai ne 50 proc., bet šiemet ir kitąmet vienaženklis algų augimas bus.
„Tas pajamų augimas nuoseklus, ekonomikai augant, vystantis, jie pasieks tą lygį. Atlyginimai auga sparčiau nei infliacija, perkamosios galios didėjimas yra“, – tvirtino „Swedbank“ investavimo strategas.
Tyrimo dalyvių bankas paklausė ir kur išleistų pinigus, jei staiga gautų 10 tūkstančių eurų, bet atsakymas nustebino.
„Vis tas noras investuoti į buitį, nekilnojamą turtą ir namų atnaujinimą“, – teigė J. Cvilikienė.
V. Vančys teigė, kad tokią sumą gavęs skubėtų ne buto remontuoti ir ne naujo televizoriaus ieškoti.
„Mano išlaidos mažėja, požiūris sukasi į investavimą“, – sakė V. Vančys.
(be temos)