Lietuvoje vis dar nemažėja emigracija, daug kas skundžiasi sunkiu gyvenimu, tad juo maloniau kalbėti apie žmones, kurie patys susikūrė savo laimę ir gyvena, kaip patys prisipažįsta, su šypsena. Tai jaunieji ūkininkai Jurgita ir Dainius Krivičiai iš Biržų rajono Kilučių kaimo. Šiuo metu jie dirba apie 600 ha žemės Valkiškių kaime, verčiasi ekologine augalininkyste, taip pat augina juoduosius serbentus 50 ha plote. Krivičiai tapo Biržų r. „Metų ūkis 2015" nugalėtojais.

Kaip juokauja pats Dainius, jis miestietis, kilęs iš Klaipėdos, o Biržų rajone atsidūrė kaip meilės emigrantas. Jie abu su Jurgita baigė Aleksandro Stulginskio universitetą, įgijo žemės ūkio ekonomisto profesiją. Nuo 1998 m. šeima apsigyveno Jurgitos tėviškėje Kilučių kaime, ūkininkauti pradėjo 2000 m. Iš pradžių augino juoduosius serbentus 21 ha plote, sekėsi neblogai, kainos buvo geros. Ilgainiui situacija pasikeitė, kainos nukrito, tad  jauna šeima ūkį pradėjo plėsti, ėmė pirkti žemės, kuri tuomet dar nebuvo labai brangi. Taip per 16 metų ūkis išaugo iki 600 ha, iš jų per 400 ha nuosavos žemės, kita - nuomojama. Kai tik Krivičiai pradėjo plėsti ūkį, ėmėsi ūkininkauti ekologiškai, nors tuo metu dar nė išmokų už ekologinę žemdirbystę nebuvo. Dainius prisimena, kad didelę įtaką jiems padarė Biržų rajone veikusi ekologinės žemdirbystės „Tatulos" programa, ji ir paakino imtis tokio ūkininkavimo būdo, kurį plėtoja iki šiol. „Toks ūkininkavimas artimas gamtai, jis patinka ir mums patiems. Vargina tik biurokratiniai reikalavimai, kurie nuolat keičiami, jaučiame, kad per daug nepasitikima ūkininkais, jie per daug kontroliuojami", - įspūdžiais dalijasi ūkininkas.

Dainius pasakoja, kad ūkininkaujant ekologiškai tenka taikyti sudėtingą sėjomainą, tad ūkyje auginama apie 10 augalų - avižos, pupos, dobilai, kmynai, speltos, rugiai, kvietrugiai, žirniai, grikiai. Žemės nėra labai geros, siekia 40-42 našumo balus. Ekologiškai ūkininkaujant svarbu auginti žalias trąšas, įsėlius, azotą kaupiančius augalus. „Perkam ir ekologiškų trąšų, tręšiame žemę organinėmis trąšomis, su piktžolėmis kovojame nuolatiniu mechaniniu žemės dirbimu. Tai gilus arimas, nuolatinis akėjimas, kultivavimas. Pasėliai auginami tankiau nei tradiciniuose ūkiuose, taip pat labai svarbu pasirinkti aukštaūges veisles, kad augalai patys nustelbtų piktžoles", - patirtimi dalijasi ūkininkas. Ūkininkas pažymi, kad ekologiškai ūkininkaujant nepaprastai svarbu tinkamai pasirinkti augalų veisles, nes trąšomis jau nieko nepataisysi, būtina iš karto viską daryti labai tiksliai. Dainius apgailestauja, kad labai trūksta lietuviškų ekologiškai žemdirbystei tinkamų augalų veislių. Tik rugius ir dobilus augina lietuviškus - Duonius ir Liepsną.

Dainius priklauso Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybai, aktyviai ten dirba, dalijasi su visais informacija, rengia mokymus, lauko dienas, rūpinasi produkcijos pardavimu. Daug informacijos apie ekologinį ūkininkavimą Dainius sakosi randantis ne tik Europos šalyse, kurias gali aplankyti ir viską tiesiogiai pamatyti, bet ir Japonijos ar JAV interneto tinklalapiuose, kur aprašomos technologijos labai skiriasi nuo europinių, bet gali būti naudingos ir Lietuvoje.

Krivičiai yra įsirengę sandėlį buvusioje fermoje, turi džiovyklą, uogoms - šaldytuvą. Produkciją gali kurį laiką palaikyti, neparduoti iškart. „Tas produkcijos palaikymas kažkiek prideda papildomos vertės", - paaiškina Dainius, pabrėždamas, kad ūkiui jau reikėtų didesnių talpyklų, nes jų pritrūksta, tad dalį derliaus tenka parduoti gana anksti. Parduoti ekologišką produkciją problemų nekyla, ją perka ir Lietuvos, ir užsienio supirkėjai, visa problema, žinoma, yra kaina, už kurią gali parduoti.

Dainius yra gerokai nusivylęs uogininkyste, mano, kad Lietuvoje ši šaka nėra mylima. Uogų kainos mažos, vos 20 euro centų už 1 kg, tad investuoti į krūmų priežiūrą, kad gautum kuo didesnį derlingumą, galimybių nėra. Ir apskritai uogininkystės ūkis yra visiškai atskiras ūkis, nes jam reikia kitokios technikos, kitokių technologijų nei augalininkystei, reikia atskiro žmogaus, kuris juo rūpintųsi. Dainius yra kooperatyvo „Juodoji uoga" narys, yra buvęs kooperatyvo direktoriumi, tačiau, pradėjęs plėsti augalininkystės ūkį, šių pareigų atsisakė. Lietuvoje uogų derlius pasiekia iki 5 t iš 1 ha, tačiau Dainiaus uogynas dar jaunas, todėl ir derlius mažesnis. „Mūsų sąlygomis reikia rinktis tokias serbentų veisles, kurios ir ne taip intensyviai prižiūrint duotų stabilų derlių. Anksčiau aš puldavau į dilgėles ir visas veisles išbandydavau pats, dabar daugiau mokausi iš kitų, stebiu, renkuosi, bendradarbiaujame su Sodininkystės institutu", - patirtimi dalijasi Dainius.

Dainius yra pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama, įsigijęs technikos. „Parama yra labai didelis ramstis. Jei jos nebūtų, neaišku, su kokia technika lietuviai dirbtų, koks būtų derlingumas ir koks žemės ūkio efektyvumas. Moderni technika, kurią su parama įsigijome, ugdo ir darbuotojus, kelia visą darbo kultūrą, keičia žmogaus požiūrį į darbą", - įsitikinęs ūkininkas. Dainius siekė jau ir naujosios kaimo plėtros programos paramos, tačiau nesurinko reikiamo balų skaičiaus, nors ir yra geriausias rajono ūkininkas. „Paradoksas, tačiau, deja, taip yra, paramos negavau, neatitinku reikalavimų, kurie dabar labai sudėtingi", - apmaudo neslepia ūkininkas.

Ūkyje su technika dirba 4 samdomi žmonės, žiemą - bent 2, uogų rinkimo sezonu reikia 10-15 žmonių pagalbos. „Rasti darbui žmonių - viena sudėtingiausių problemų. Žmonės mėgsta viską išbandyti, padirbėti vienur, kitur, galiausiai išvyksta į užsienį, o juk žmogų darbui turi apmokyti, tam reikia laiko ir pastangų, tad labai nelengva", - pasakoja Dainius.

Krivičiai aktyviai dalyvauja ir Kilučių bendruomenės gyvenime, Dainius yra bendruomenės valdybos narys, įkūrė bendruomenių namus, organizuoja žmonėms ekskursijas, sveikatingumo dienas, kartu švenčia šventes. Šeima džiaugiasi, kad bendruomenė tvarkinga, nėra nei girtuoklių, nei asocialių šeimų, nei tuščių sodybų. Kilučiai įsikūrę vos per kilometrą nuo Biržų, galima sakyti, priemiestis, gal ir tai turi įtakos žmonių gyvenimo būdui.

Krivičių šeima gyvena įdomiai ir turiningai. Vaikai mokosi Biržuose. Septyniolikmetis sūnus - geras šachmatininkas, domisi technika, vairuoja traktorių. Penkiolikmetei dukrai taip pat gerai sekasi žaisti šachmatais, nors daugiausia laiko ji praleidžia su nuosavu žirgu, kuris laikomas žirgyne. „Visą vasarą, o žiemą - visus savaitgalius ji praleidžia su žirgu, jį prižiūri, jodinėja", - pasakoja Dainius. Šeima mėgsta slidinėti, tad visi keturi yra slidinėję Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje. Kokią savaitę jie leidžia sau paatostogauti ir vasarą, birželio mėnesį, mėgsta keliauti, aplankyti svečias šalis.

Krivičiai įsikūrę Jurgitos tėčio statytame name, tik jį prisitaikė savo poreikiams. Šeimai svarbu ir graži aplinka, tad ją tvarko ir puoselėja. „Maloniau gyventi, kai aplink gražu", - sako Dainius Krivičius, sėkmingas ūkininkas ir laimingas žmogus, kuriam Lietuvoje gera gyventi.