Duona – gerovės pamatas

Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad Duonos diena, kitaip vadinama šv. Agotos diena, lietuvių kultūroje įsišaknijusi nuo seno. O pagarba ir ypatinga svarba duonai išlikusi iki šių dienų.

„Šviežiai keptos duonos kvapo, ko gero, nesumaišytume su jokiu kitu. Taip pat pats duonos kepimo ir gaminimo procesas yra labai atsakingas ir  svarbus procesas. Juk duona turi būti kildinama, minkoma, senais laikas pašaunama į krosnį. Nors šiandien viskas vyksta daug moderniau, yra netgi duonos kepimo aparatai, kurie kone viską patys padaro, tačiau duonos prasmė lietuviams dėl to tikrai nesumažėjo. Ji lygiai taip pat mėgstama, ką vežame savo giminaičiams ar draugams esantiems užsienyje, kepame šventinius duonos kepalus“, – pasakoja A. Poleninas.

Duoną senovės lietuviai sureikšmindavo visapusiškai: apsisaugoti nuo gaisro, šventintos duonos palikdavo namų pamatuose, bijodami griaustinio duoną spausdavo rankose, ir dar daug visokių tradicijų prigalvodavo.

Lietuvių mėgstamiausia – juoda duona

Pasak prekybos tinklo komercijos vadovės Vilmos Drulienės, lietuviai nuo seno mėgdavo juodą duoną. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais duonos valgymo įpročiai ir buvo kiek pasikeitę, nūdieną lietuviai linkę grįžti prie ištakų – juodos duonos nuperka vis daugiau, nors nebijo ir eksperimentų: dažniau renkasi įmantresnę.

„Daugiausia lietuviai nuperka juodos duonos – 2016-aisiais tokią duoną rinkosi net 37 proc. pirkėjų, pernai šis procentas dar labiau pakilo – iki 39 proc. Taip pat lietuviai pamėgo ir juodą duoną su skirtingais ingredientais – lyginant su 2016-aisiais, pernai juodos duonos su priedais – sėklomis, daržovėmis ar panašiai – nupirkta 4 proc. daugiau“, – skaičiuoja V. Drulienė.

Pasak prekybos tinklo atstovės, tokia tendencija suponuoja apie lietuvių pastangas gyventi sveikiau – įprasta manyti, kad juoda duona organizmui naudingesnė nei, pavyzdžiui, šviesi ar visai balta.