Be to, ketinama išleisti gynybos obligacijas, o civilinei saugai kasmet ketinama skirti 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies.

Papildomas 1 proc. pelno mokesčio tarifas biudžete atsispindėtų tik 2026 metais, dabar jis siekia 15 proc. Kad papildomų lėšų gynybai būtų ir 2025 metais, ministerija siūlo metams pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.

„Numatome, kad išskirtinės aplinkybės, susiformavusios finansų sektoriuje, išlieka dar bent 2025 metais, todėl įstatymas (laikinojo solidarumo įnašo – BNS) yra koreguojamas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog bus papildomų pajamų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.

„Tai yra savo esme laikinas mokestis, kuris negali būti nuolatinis. Tai, ką yra pateikusi opozicija, Lietuvos bankas yra įvertinęs pasiūlymą – iš jo būtų nulis eurų pajamų (ateityje – BNS)“, – teigė G. Skaistė.

Taip pat siūloma padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą nuo 1 iki 6 proc., atsisakyti specialaus pelno mokesčio režimo draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo susieto su žalumu.

„Pagrindinės papildomos pajamos iš pelno mokesčio tarifo padidinimo būtų 2026 metais, tačiau dėl to, kad yra mokamas avansinis pelno mokestis, dalis pajamų būtų jau ir 2025-aisiais“, – sakė G. Skaistė.

Didesnis šių pelno rūšių apmokestinimas Gynybos fondui užtikrintų papildomus 46 mln. eurų 2025 metais ir daugiau nei 163 mln. eurų – 2026–2027 metais, teigia ministerija. 

Be to, siūloma grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą, kurios apmokestinimas nekeičiamas.

Pasak G. Skaistės, 84 proc. verslo liudijimų turėtojų apyvarta yra mažesnė nei 20 tūkst. eurų, todėl jų pokyčiai nepaliestų.

Siūlomi verslo liudijimų – mokant fiksuotą GPM – reguliavimo pokyčiai numato, kad jų turėtojai galėtų parduoti iki 20 tūkst. eurų vertės prekių ir paslaugų per metus, o juridiniams asmenims – iki 2 tūkst. eurų, nebeliktų verslo liudijimų ilgalaikei nekilnojamojo turto nuomai, o leidimai būtų išduodami 30 dienų ar ilgiau iš eilės.

Be plano didinti akcizus per artimiausius trejus metus, papildomai siūloma 6 centais (akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) didinti akcizus visų rūšių kurui.

 

Taip pat, be plano didinti akcizus per artimiausius trejus metus, papildomai siūloma 6 centais (akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) didinti akcizus visų rūšių kurui.

Pasak finansų ministrės, dėl šių pakeitimų kuras vidutiniškai pabrangtų 6 centais.

Sprendimai dėl akcizų Gynybos fondą papildytų beveik 142 mln. eurų 2025 metais, daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 metais bei beveik 173 mln. eurų – 2027 metais. 

Be to, papildomų lėšų ketinama surinkti įvedant 10 proc. įnašą draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

G. Skaistė pabrėžė, kad toks mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

„Draudimo sektorius yra išskirtinis, jam netaikomas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau kitose valstybėse taikomas specialus draudimo sektoriaus apmokestinimas (...). Todėl siūlome apsvarstyti galimybę apmokestinti draudimo sektoriaus apimtis“, – teigė ministrė.

Pasak G. Skaistės, dėl įnašo draudimo sutartims dar bus konsultuojamasi su rinka, todėl jis galėtų būti taikomas tik nuo 2025-ųjų vidurio.

Šis naujas Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais, skaičiuoja ministerija. 

Pasak Finansų ministerijos, Seimui priėmus siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Dalis savivaldybių GPM lėšų – civilinei saugai

Ministerija taip pat siūlo, kad krašto apsaugai valstybė galėtų skolintis tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, tačiau skolos kaina negalėtų būti didesnė nei 2 proc. Tam planuojama išleisti gynybos obligacijas, kurios būtų parengtos Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu.

„Jeigu visuomenei patogiau suprasti, kad tai gynybos obligacijos, skolinimosi popierius galime pavadinti taip, kaip visuomenei suprantamiau“, – teigė G. Skaistė.

Taip pat siūloma iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies 25 mln. eurų kasmet nukreipti civilinės saugos poreikiams.

„Taip būtų plėtojama priedangų infrastruktūra, taip pat skiriamos lėšos prevencijos ir parengties iniciatyvoms, taip pat aprūpinama būtinomis priemonėmis, atsargomis, kad būtų galima užtikrinti, kad krizės atveju būtų pasirengta civilinės saugos programai“, – teigė G. Skaistė.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos finansavimo poreikis siekia 150 mln. eurų.

Ministerijos pristatytą vadinamąjį Gynybos fondo paketą sudaro devynių įstatymų paketas, taip pat papildomą draudimo sutarčių apmokestinimą numatanti Saugumo įnašo įstatymo koncepcija. 

Pasiūlymus Seimui žadama pateikti dar šioje pavasario sesijoje.

Ministerija teigia, kad šie pasiūlymai leis iki 2030 metų padidinti gynybos finansavimą iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

V. Čmilytė-Nielsen: skolinimasis gynybai neišvengiamai turės būti vienas iš šaltinių

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako pritarianti Finansų ministerijos siūlymams didinti kai kuriuos akcizus, bet abejoja, ar be skolinimosi pavyks išsiverti. 

Tarp siūlymų yra idėjų, kuriuos Liberalų sąjūdis yra išsakęs koalicijos formatuose. Visų pirma, išskirčiau kai kurių akcizų didinimą, minimalų pelno mokesčio didinimą.

 

„Tarp siūlymų yra idėjų, kuriuos Liberalų sąjūdis yra išsakęs koalicijos formatuose. Visų pirma, išskirčiau kai kurių akcizų didinimą, minimalų pelno mokesčio didinimą. Čia nėra atspindėtas skolinimasis, kas neišvengiamai turės būti vienas iš šaltinių“, –  Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina siekį apmokestinti draudimo sutartis bei tęsti solidarumo mokesčio galiojimą.

„Yra ir priemonių, dėl kurių esame skeptiški, ir tą koalicijos formatuose esame išsakę. Tai dėl draudimo sektoriaus apmokestinimo, taip pat dėl bankų mokesčio skepsį mes išlaikome. Tikėtina, kad frakcijoje dėl to būtų laisvas balsavimas“,  – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

„Tarp mūsų pasiūlymų gynybos finansavimui – kai kurių akcizų didinimas, minimalus pelno mokesčio didinimas, valstybės valdomo turto peržiūrėjimas, galbūt kai kurių valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimas ir apskritai administracinių išlaidų, valstybės aparato peržiūrėjimas. Taip pat skolinimasis, kaip viena iš priemonių, be kurių neišsiversime“, –  pridūrė ji.

Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, pratęsiant bankų solidarumo mokestį.

Taip pat ketinama išleisti gynybos obligacijas, o civilinei saugai kasmet ketinama skirti 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Seimui priėmus siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Planuojama, kad šie pokyčiai artimiausiais metais leis gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.