Susitikimo metu ministrė pristatė konsolidavimo tikslus, tolesnį procesą ir kitus artimojo laikotarpio žingsnius.

Kaip susitikime pažymėjo ministrė, konsoliduojant šiuo metu veikiančias nacionalines plėtros įstaigas – „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA), UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondą“ – ir UAB „Valstybės investicinis kapitalą“ siekiama konkrečių tikslų.

„Vyriausybėje priėmėme sprendimą imtis 4 nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacijos, vadovaujantis geriausiais tarptautiniais nacionalinių plėtros fondų, tokių kaip Prancūzijos BPI ar Vokietijos KfW, pavyzdžiais. Siekiame sukurti savarankišką ir politiškai nepriklausomą įstaigą, kuri pasitelktų vieningą investavimo strategiją, priemonių sinergiją, efektyvų ES paramos pakartotinį panaudojimą, institucinių ir privačių investuotojų pritraukimą. Tai generuotų bent du kartus didesnį finansinių priemonių sverto efektą ir didesnes investicijas į strateginės veiklos sritis – nuo aukštos pridėtinės vertės sektorių vystymo, iki žaliosios ir skaitmeninės transformacijos“, – ministerijos pranešime pažymi G. Skaistė.

Be to, pasak ministrės, įstaigų sujungimu siekiama išnaudoti dabar veikiančių NPĮ stiprybes, kompetencijas ir įdirbį, jas sutelkiant vienoje vietoje ir pakeliant į naują kokybinį lygmenį.

Susitikime diskutuota, jog konsoliduota NPĮ papildys rinką ten, kur identifikuoti trūkumai. Tai prisidės prie didesnio ekonomikos finansavimo, kapitalo rinkos plėtros bei tvarių investicijų augimo. Valstybės interesas yra kuo plačiau išnaudoti įvairias finansines priemones, maksimaliai efektyviai išnaudojant ribotus valstybės resursus.

Naujasis NPĮ bus stiprus valstybės finansinis instrumentas ir tuo pačiu patikimas verslo partneris, užtikrinsiantis „vieno langelio“ principą verslui, nepriklausomai nuo sektoriaus.

Kartu ministrė G. Skaistė užtikrino, jog šiuo metu įgyvendinamos finansinės priemonės bus tęsiamos taip kaip yra dabar, o dėl 2021-27 m. ES programavimo laikotarpio lėšų nėra grėsmės, jog bus prarastas laikas kuriant naujus finansavimo instrumentus – dabartinis reglamentavimas leidžia naujojo programavimo laikotarpio struktūrines lėšas skirti jau esamiems fondams ir finansinėms priemonėms.

ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas sausio pabaigoje priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo nuspręsta inicijuoti keturių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą. Pagal finansų ministrės G. Skaistės pristatytą planą, iki šių metų pabaigos keturios nacionalinės plėtros įstaigos būtų sujungtos į vieną įstaigą INVEGOS pagrindu.

Ministrė tvirtina, kad tokiu sprendimu būtų užpildomos tam tikros rinkos nepakankamumo spragos, efektyviau panaudojant valstybės paramos ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.

Kaip aiškina finansų ministrė, šios keturios įstaigos veikia konkrečiuose sektoriuose, tačiau jų priemonės persidengia ir yra dubliuojamos. Vis tik ji akcentavo, kad konsoliduota įstaiga pirmiausiai veiktų sektoriuose, kuriuose rinka neužtikrina reikalingo finansavimo, tačiau nekonkuruotų su komercinėmis finansų institucijomis.

Pagrindinė problema, kurią, pasak Finansų ministerijos, siekiama spręsti konsoliduojant nacionalines plėtros įstaigas – nepakankamas finansavimas rinkos trūkumui padengti. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių NPĮ (VIPA, INVEGA, VIVA ir ŽŪPGF) valdomas portfelis sudaro 4,2 mlrd. eurų, kai išankstiniai vertinimai rodo, kad rinkos trūkumas 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,5 mlrd. eurų, o pratęsus jį iki 2027 m. – dar bent 4,3 mlrd. eurų. Be to, Lietuvoje vidutinis finansinių priemonių sverto efektas (pritrauktos privačios investicijos) tesiekia 1,7, kas rodo, jog esamas modelis nepakankamai efektyvus – veikiant atskiroms NPĮ neišnaudojamas privačių lėšų pritraukimo potencialas.

Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija – konsolidavus NPĮ, siekiama aktyviau diversifikuoti finansavimo šaltinius ir fokusuotis į privačių bei institucinių investuotojų pritraukimą.

Be to, šiuo metu visos minimos agentūros veikia pagal skirtingas strategijas, turi atskirus valdymo modelius ir finansavimo šaltinius. Ministerija pažymi, kad trūksta tvarios ir vieningos Lietuvoje veikiančių NPĮ investavimo strategijos, kuri leistų optimaliai planuoti ir valdyti investicijas skirtinguose sektoriuose, užtikrintų jų sinergiją ir tikslingai nukreiptų investicijas strategiškai svarbių projektų finansavimui.