Pasak ministrės Jurgitos Petrauskienės, Lietuvos energetikos instituto, kurio steigėja yra ministerija, mokslininkai neturėtų dalyvauti EK finansuojamame tarptautiniame projekte, skirtame netoli Vilniaus statomos Astravo AE saugumui užtikrinti.

„Įvertinant politinį kontekstą, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai neturėtų dalyvauti Astravo AE projekte“, - komentare BNS teigė švietimo ir mokslo ministrė.

Ministrės patarėjas aukštajam mokslui Eugenijus Butkus pirmadienį BNS sakė, jog Lietuvos dalyvavimas projekte yra svarbus, nes Baltarusija laikosi Rusijos institucijų sukurtų branduolinio saugumo standartų. Anot jo, mokslininkai trauksis iš projekto, jei taip nuspręs Europos Komisija (EK). Jis patvirtino, jog pati Baltarusija kreipėsi į projekto užsakovę EK, kad Lietuva dėl jos griežtos pozicijos Astravo AE klausimu būtų pašalinta iš projekto.

Energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė BNS teigė, kad jokios Lietuvos institucijos neturėtų dalyvauti jokiuose projektuose, kurie susiję su Astravo AE, nes Lietuvai pripažinus jėgainę grėsme nacionaliniam saugumui, baltarusiai tai gali naudoti propagandai.

„Turime suprasti, kad bet koks mūsų institucijų dalyvavimas Baltarusijos gali būti naudojamas klaidinančiame kontekste ir interpretuojamas kaip instrumentas akivaizdžiai nesaugiai ir pažeidžiant pamatinius tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus statomos Astravo AE tariamam saugumui pateisinti“, - BNS teigė A. Vernickaitė.

LEI direktorius Sigitas Rimkevičius BNS teigė, kad projektu siekiama Baltarusijoje įdiegti vakarietiškus branduolinės saugos standartus ir, jo nuomone, tai duoda naudos. Anot jo, dėl pasitraukimo LEI apsispręs po pokalbių su Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijomis.

URM penktadienį pareiškė, kad LEI turėtų persvarstyti savo poziciją dėl dalyvavimo projekte.

LEI mokslininkai Baltarusiją branduolinės saugos klausimais kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Suomijos ir kitų šalių specialistais konsultuoja nuo 2011 metų. EK programa siekiama, kad Baltarusijos reguliatorius „Gosatomnadzor“ taikytų europines branduolinės saugos vertinimo metodologijas.

2014 metais pradėtas tęstinis konsultavimo projektas, kurio vertė siekia apie 3,5 mln. eurų, o Lietuvos energetikos institutas, anot S. Rimkevičiaus, iš jo uždirbs apie šimtą tūkstančių eurų.

Lietuva yra pagrindinė Astravo atominės elektrinės kritikė. Vyriausybė neseniai pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą. Lietuva ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei ją apmokestinti. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Astravo AE kelia grėsmę šalies saugumui, parodė naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

Baltarusius konsultavo ir VATESI

Kritikos sulaukusiame projekte, kuriame Lietuvos mokslininkai konsultuoja Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės (AE) saugos, dalyvavo ir Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).

Ji tikina šiuo metu nebekonsultuojanti Baltarusijos, o dėl tolesnio dalyvavimo tarsis su Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijomis.

Inspekcija nuo 2014 metų kartu su LEI bei kitų valstybių mokslininkais dalyvavo Europos Komisijos projekte, kuriuo siekta padėti Baltarusijai pagal vakarietiškus standartus užtikrinti Astravo AE saugą.

„VATESI yra vienas iš projekto dalyvių, turinčių branduolinių energetikos objektų saugą reguliuojančios institucijos patirties ir kompetencijų“, - komentare BNS teigė inspekcija.

Ji tikina, kad dalyvaudama projekte laikėsi pozicijos, jog Astravo AE statybos vieta šalia Lietuvos sienos pasirinkta netinkamai.

„Deklaruodami principinę poziciją dėl saugos užtikrinimo ir netinkamai pasirinktos branduolinės elektrinės statybos vietos šalia Vilniaus, stengiamės perduoti vakarietišką branduolinės saugos reguliavimo patirtį ir skatinti Baltarusijos reguliatorių, priimant sprendimus, vadovautis pirmiausiai saugos prioritetu“, - nurodo inspekcija.