Taip ministerija reagavo į penktadienį parlamento darbą boikotuojančios opozicijos Seime pradėtas registruoti įstatymų pataisas, kuriose, be kitų dalykų, numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai degalams.

„Minimi opozicijos pasiūlymai šiuo metu kainuotų mažiausiai 1,2 mlrd. eurų ir papildomai įpūstų garo į infliacijos malūną. Turint omenyje, kad priemonės infliacijai amortizuoti priimtos visai neseniai, turime suteikti joms laiko suveikti“, – komentare BNS teigė ministerija.

Ji taip pat kartojo, kad rudenį, jei ekonominės prognozės pablogės, neatmetama galimybė sugrįžti prie papildomų priemonių paketo pasiūlymo, kuris būtų nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes.

Ministerija pabrėžė, kad infliacija yra rekordinė visoje Europos Sąjungoje (ES) ir ypač tai jaučiama Baltijos valstybėse, o bet koks papildomas išlaidavimas prisideda prie infliacijos augimo.

„Taip pat matome, kad šalių skolinimosi kaštai auga. Mes kol kas esame laikomi fiskalinę drausmę gerbiančia valstybe, todėl pas mus drastiškų pokyčių, kaip pietų Europos valstybėse, nėra“, – nurodė ji.

Siekiant sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, opozicinių parlamentarų grupė siūlo laikinai nulinį PVM taikyti šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar).

Tarp siūlymų – taikyti ir nulinį PVM tarifą maisto produktams, neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesio algai, atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, sumažinti akcizą degalams bei nustatyti, kad senatvės pensijos pagrindinė dalis būtų 25 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Antiinfliacinių priemonių paketą opozicija nutarė rengti po pirmojo dialogo su valdančiaisiais grupės posėdžio antradienį.

Ši grupė suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kilusio Seimui svarstant opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.