Ministerija siūlo apsvarstyti galimybę reguliavimą dėl apvalinimo nustatyti ne Euro įvedimo įstatyme, bet atskirame įstatyme – jame turėtų būti išsamiai reglamentuoti apvalinimo atvejai, įskaitant išimtis, apvalinimo taisyklės.

Be to, turėtų būti nurodyta, kad LB atsakytų už rinkos dalyvių konsultavimą ir tinkamą įgyvendinimo kontrolę. Kartu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybe už taisyklių pažeidimus.

Taip pat siūloma prašyti Europos Centrinio Banko nuomonės dėl projekto.

Atsižvelgiant į tai, kad praktiškai pirkėjas gali rinktis atsiskaityti mišriai (dalį sumos sumokėti negrynaisiais pinigais, o likusią dalį – grynaisiais), siūloma aiškiai nustatyti, ar tokiais atvejais bus taikomas apvalinimas.

Be to, siūloma svarstyti apvalinimą taikyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas priėmė svarstyti Euro įvedimo bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas, numatančias apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą atsiskaitant grynaisiais.  

Vis dėlto Seimo teisininkai šį projektą sukritikavo ir pateikė kelias dešimtis pastabų. Pasak jų, siūlomi pakeitimai turėtų būti įteisinti atskiru įstatymu, be to, jie pasigedo taisyklių nesilaikymo pasekmių vertinimo.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešiose ES valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama.