Tokie teisėkūros pakeitimai leistų verslui ir privačių miškų valdytojams sutaupyti apie 77 mln. eurų, pranešė ministerija.
Ji siūlo, kad teritorijos miško žemėje, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, būtų automatiškai registruojamos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje (NTRIS) – sutampantys duomenys būtų paimami iš Miškų ir Saugomų teritorijų valstybės kadastrų.
„Pakeitimai leis atsisakyti perteklinių procedūrų ir automatizuoti duomenų perdavimą tarp valstybės informacinių sistemų. Tai sumažins administracinę naštą verslui ir leis privačių miškų valdytojams sutaupyti reikšmingas lėšas, kartu užtikrinant, kad valstybės registruose būtų tikslūs duomenys“, – pranešime sakė aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.
Anot ministerijos, dabar norint registruoti miško žemę NTRIS, asmenys turi pateikti prašymą ir parengti teritorijų erdvinius duomenis, kas kainuoja apie 180 eurų, nors tie patys duomenys jau yra kitose sistemose.
Pasak jos, tai reikštų, jog asmenims nebereiktų inicijuoti teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje ir saugomose teritorijose, erdvinių duomenų rengimo ir teikti prašymo įregistruoti, nes visi duomenys būtų keičiami automatiškai.
„Būtent dėl šių pokyčių privačius miškus valdantys juridiniai asmenys sutaupys apie 77 mln. eurų“, – teigia ministerija.
Lietuvoje apie 20 tūkst. juridinių asmenų valdo maždaug 420 tūkst. Miškų valstybės kadastre registruotų miško žemės taksacinių sklypų.
Šias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas dar turės patvirtinti Vyriausybė, po to jos bus teikiamos Seimui. Kol kas ministerija laukia suinteresuotų asmenų pastabų.
Naujausi komentarai