Svarbiausias kriterijus – nauda valstybei

Viešojoje erdvėje kilo diskusijos tokio sumanymo naudingumu, tačiau Susisiekimo ministerija kartu su konsultantais jau nuodugniai išanalizavo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių veiklos efektyvumą ir pateikė Vyriausybei pasiūlymą, kaip racionalizuoti ir optimizuoti jų valdymą.

„Norime, kad valstybės įmonių veikla būtų efektyvesnė, valstybei būtų sumokėta daugiau dividendų, o naudą pajustų visi Lietuvos žmonės“, – apie projekto reikšmę sakė ministras Rimantas Sinkevičius.

Pasak jo, noras stiprinti ekonominį įmonių grupės sudėtyje veiksiančių įmonių savarankiškumą, depolitizuoti jų valdymą, užtikrinti ilgalaikį veiklos efektyvumą ir grąžos valstybei augimą buvo svarbiausias akstinas, paskatinęs imtis konkrečių žingsnių idėjai įgyvendinti.

Ministras pabrėžė, kad šios svarbios iniciatyvos atsiradimui didelę reikšmę turėjo ir Lietuvos siekis įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri daro didelę įtaką globalizacijos procesams. Viena iš svarbių stojimo į šią organizaciją sąlygų – viso valstybinio sektoriaus vertinimas, jo atitikimas EBPO suformuluotiems standartams ir rekomendacijoms. „Mes norime padidinti valstybės valdomų susisiekimo įmonių veiklos efektyvumą skaidrumą, todėl diegiame pažangiausias praktikas“, – savo motyvus dėstė ministras.

Planuojami trys etapai

Idėja pradėta įgyvendinti dar pernai, kai Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje buvo pritarta įmonių grupės steigimui pagal numatytus įgyvendinimo etapus.

,,Įmonių grupės kūrimas planuojamas trimis etapais. Pirmiausia ketinama įsteigti naują akcinę bendrovę, kuri teiktų paslaugas visoms valstybės kontroliuojamoms ministerijos reguliavimo sričiai priskirtoms įmonėms. Antrajame etape į įmonių grupę susiburtų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos akcinės bendrovės, ir galiausiai, Seime pakeitus reikiamus įstatymus, į grupės sudėtį įeitų ir į akcines bendroves pertvarkytos valstybės įmonės”, – numatomą projekto įgyvendinimo eigą paaiškino ministras R. Sinkevičius.

Planuojama, kad iš pradžių į valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę bus įtrauktos tokios akcinių bendrovių statusą turinčios įmonės kaip „Problematika“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Smiltynės perkėla“, Lietuvos radijo ir televizijos centras, „Detonas“, Lietuvos paštas.

Procesas įsibėgėja

Pradėtas įmonių grupės kūrimo procesas šiuo metu sėkmingai juda į priekį.

Susisiekimo ministerija atliko parengiamuosius darbus: ėmėsi reguliavimo srities akcinių bendrovių akcijų vertės rinkoje nustatymo, parengė ir, suderinusi su suinteresuotomis institucijomis, pateikė Vyriausybei nutarimo projektą dėl naujos akcinės bendrovės steigimo. Ministerijai teko parengti ir su institucijomis suderinti specialiųjų teisės aktų projektus, kurie leistų investuoti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių AB Lietuvos paštas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcijas. Šiems teisės aktams dar turės pritarti Seimas.

Vadovaus specialistai

Kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad naujai įkurta įmonių grupė veiktų efektyviai, skaidriai ir būtų pranašesnė už iki šiol egzistuojantį valstybės įmonių valdymo modelį? Ministras R. Sinkevičius įsitikinęs, kad atsakymas užprogramuotas numatomoje valdymo struktūroje – transporto ir ryšių sektorių įmonių grupės korporatyvinę struktūrą sudarys akcininkas arba valstybei atstovaujanti Susisiekimo ministerija, vadovas ir jo veiklą prižiūrinti valdyba, susidedanti iš 5 nepriklausomų narių.

„Pagal šį modelį, ministerija pasitrauktų iš kasdienės įmonių veiklos. Ji tik formuluotų konkrečius strateginius, finansinius ir kitus tikslus, bet nedalyvautų valdant verslą. Kitaip tariant, ministerijos atstovai dalyvautų akcinės bendrovės, valdančios įmonių grupę, valdyboje, kuri spręstų, kaip bus įgyvendinti Susisiekimo ministerijos nubrėžti tikslai, bet nesikištų į įmonių grupėje veikiančių bendrovių valdymą. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad įmonės turės autonomiją, jų valdymas bus depolitizuotas ir patikėtas aukščiausio lygio nepriklausomiems specialistams“, – valdymo struktūros privalumus įvardijo ministras.

Ekspertai pritaria

Ministerijos siekiams efektyvinti valstybės įmonių valdymą pritaria ir Vaidotas Rūkas, UAB „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas.

„Susisiekimo ministerijos deklaruojama pertvarka – pasitraukti iš kasdienės įmonių veiklos ir formuoti konkrečius strateginius, finansinius bei kitus tikslus sukurtam holdingui yra sveikintinas reiškinys.“

Investicijų specialistas pataria, kad naujai įkurtos įmonių grupės stebėtojų taryboje turėtų būti ministerijos atstovų, kurie pasakytų, ko nori, o valdyboje – kuo daugiau specialistų. Būtent tokį valdymo principą ir numatyta taikyti.

Efektas bus didesnis

Ekspertai įsitikinę, kad įgyvendinto projekto efektas bus gerokai didesnis nei vien tik skaidresnė įmonių veikla ir didesni dividendai valstybei. Planuojama, kad įmonių grupė taps ekonomiškai galinga struktūra, kuria labiau pasitikės kreditoriai, todėl bus įmanoma lanksčiau pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais. Jų dėka atsirastų geresnės galimybės įgyvendinti tokius strategiškai svarbius valstybei projektus kaip „Rail Baltica“, daugiau investuoti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kelių transportą.

Pamatuotas optimizmas

„Tikime šio projekto sėkme, juolab kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra daugybė sėkmės pavyzdžių. Tarkime, tokie koncernai kaip „MG Baltic“ ar „Achemos grupė“ yra įmonės, kurios susibūrė į grupes bendrai veiklai ir pasiekė įspūdingų ekonominių rezultatų. Valstybė, siekdama geresnių savo kontroliuojamų įmonių veiklos rezultatų ir konkurencinio pranašumo, neišvengiamai turės pasukti šia kryptimi“, – optimistiškai kalbėjo susisiekimo ministras R. Sinkevičius.