„Naujausias atliktas vertinimas rodo, jog šalyje priežiūros institucijų veikla gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtume, pasigendame proveržio. Girdime verslo poreikį mažinti reguliacinę bei administracinę naštą. Laisvesnės verslo priežiūros taisyklės, nuspėjama ir prognozuojama priežiūros institucijų veikla yra vienas iš mūsų veiklos prioritetų, todėl ėmėmės geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros reformos, esame suplanavę labai konkrečias priemones šiai reformai įgyvendinti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tyrimo metu iš viso buvo vertinamas 47-ių verslo priežiūros institucijų pažangumas pagal 9 kriterijus. Palyginti su 2018 m. atliktu tyrimu, pastebima bendra verslo priežiūros įstaigų pažanga – dešimties balų skalėje jų vidutinis pažangumas siekia 6,49 balo (buvo 5,03 balo).

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuotr.

Anot ministerijos, 2020 m. verslo priežiūros institucijų švieslentėje pažangiausios įstaigos, kurių pagrindinė veikla – verslo priežiūra, yra Lietuvos bankas (9,51 balo), Valstybinė mokesčių inspekcija (9,50 balo) bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija (9,19 balo). Mažiausiai pažangios įstaigos yra Valstybinė kalbos inspekcija (4,64 balo), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (4,67 balo) ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (4,91 balo).

Didžiausią pažangą, palyginti su 2018 m., padarė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (+5,4 balo), o mažiausią – Lietuvos transporto saugos administracija (−0,65 balo).

Tarp institucijų, kurioms verslo priežiūra nėra pagrindinė jų vykdoma veikla, pažangiausia yra Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba (7,91 balo), o mažiausiai pažangi Statybos produkcijos sertifikavimo centro (0,51 balo) priežiūros veikla.