- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką.
Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes. Anot jo, tai nacionalinio saugumo klausimas,
„Išklausėme, buvo ir racionalių, konstruktyvių pastabų ir siūlymų, buvo daug ir emocijų, bet toliau nuspręsta, kad atsižvelgsim į tas pastabas, kurios konstruktyvios, šiek tiek koreguosim projektus, tas užtruks, tikėtina, ir po to teiksime antram raundui“, – BNS trečiadienį sakė D. Dudutis, antradienį susitikęs su žemdirbių atstovais.
„Jei nerasime kompromiso, galima bus likti prie dabartinio varianto, kuris yra racionalesnis, o jei matysime, kad kažkuris kitas kelias racionalesnis ir priimtinas visiems, vykdysime gilesnį poveikio vertinimą ir tolesnį derinimą su visomis institucijomis“, – pridūrė jis.
Anot viceministro, tikėtina, kad procesas gali užtrukti iki pusmečio.
Pasak D. Dudučio, susitikime siekta išsiaiškinti, ar žemdirbių atstovų nuomone, papildomi apribojimai turės daugiau naudos, ar žalos, nes atsiras ir papildoma administracinė našta.
„Viena vertus, pakeitimai reikalingi, jei norim viską užkardyt, kita vertus, kai atsiranda daug papildomų trikdžių, gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkio rinkai“, – sakė viceministras.
Tuo metu susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, jog tvarką būtina griežtinti, o labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai.
„Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus, jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima“, – pranešime sakė A. Svitojus.
Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori.
Jis įžvelgia grėsmę, kad Lietuvoje maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės.
Ministerijos siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.
Siūloma keisti valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles – nuomos teisė galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik, kai sklypas išnuomotas aukcione arba perleidžiami jame esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.
2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...
-
„LTG Infra“ už 3,4 mln. eurų modernizuos devynias pervažas ruože Vilnius–Klaipėda
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ modernizuos devynias prioritetines pervažas geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. ...
-
Aplinkosaugininkai: „LTG Infra“ sutvarkė 2 tūkst. senų pabėgių
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nurodymu, sutvarkė 2 tūkst. tonų senų medinių pabėgių Radviliškyje. ...
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“3
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
LEA: per savaitę didmeninės elektros kainų vidurkis šoktelėjo 62,5 proc.
Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje padidėjo 62,5 proc. Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), kainų šuolį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių jėgainių generacija regione, išaugęs var...
-
Tyrimas: 52 proc. gyventojų draudžia sau priklausantį būstą
Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) valdo savo būstą ir yra pasirūpinęs jo draudimu, 31 proc. – draudimo neturi, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. ...
-
Bitininkai: permainingi orai pavasarinio medaus rinkimo nesutrikdė
Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. ...