Ministerija pranešė, kad Europos Komisija yra paprašiusi Lietuvos paaiškinimo, nes įtaria, kad toks ribojimas gali riboti laisvą kapitalo judėjimą.

Viceministras Danas Augutis pranešime spaudai teigė, kad „jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, Europos Komisija greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą“.

Aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius sakė kol kas negalintis pakomentuoti, ar ministerija inicijuos įstatymo pataisas.

„Kol kas neturiu atsakymo į šį klausimą. Aplinkos ministerijos politinė grupė tik supažindino su padėtimi“, – BNS antradienį sakė ministro patarėjas.

Jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, Europos Komisija greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Apie Europos Komisijos įspėjimą dėl Miškų įstatymo pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Lietuvoje nuo 2020 metų asmeniui ar susijusiems asmenims Lietuvos teritorijoje galima įsigyti tik iki 1 500 hektarų maksimalaus miškų ūkio paskirties žemės ploto.

Tokį ribojimą įvedę buvusios kadencijos parlamentarai teigė, kad taip siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, kai verslas turi neribotas galimybes supirkti tūkstančius hektarų miškų. Seimo nariai sako, kad ribojimas padės sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosaugai.

Prezidentas G. Nausėda buvo vetavęs šį įstatymą, bet Seimas jo veto atmetė. Kritikai sako, kad ribojimas gali trukdyti naujiems investuotojams.