„Manau, kad reikėtų įsiklausyti į Kibernetinio saugumo centro rekomendacijas, vis dėlto tai yra savo srities profesionalai. Netgi aš, būdamas ūkio ministru ir visada džiaugdamasis užsienio investicijomis, kiekvienu euru ir kiekviena darbo vieta, sukurta ir investuota Lietuvoje, visada žiūriu atsargiai: tos investicijos, be jokios abejonės, negali turėti net mažiausios įtakos mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, - interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, saugumas, o ne darbo vietos ar kitos investicijos yra pats svarbiausias valstybės prioritetas.

„Jokios investicijos, jokios darbo vietos neturės prasmės, jeigu šalis nebus saugi. Galėsime turėti šauniausius ministrus, šauniausią verslo aplinką, bet jeigu investuotojai nesijaus saugūs (tai neturės prasmės, - ELTA). O šiandien jų saugumo garantas (Lietuvoje, - ELTA) yra NATO, ES, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Bet koks žingsnis į šoną nuo aukščiausio saugumo, kurį turime šalyje, yra kenksmingas, taip pat kenksmingas ir investicinei aplinkai“, - kalbėjo ministras.

V. Sinkevičius sakė besidžiaugiąs, kad Kibernetinio saugumo centras reagavo, išplatino pranešimus.

ELTA primena, kad rusiško kapitalo pervežimo paslaugas teikianti bendrovė „Yandex.Taxi“ veikti Lietuvoje pradėjo nuo liepos 26-osios.

Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis.

Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis liepos 26 d. kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex. Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Be to, pirmadienį R. Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios „Yandex. Taxi“ reklamos. Anot kreipimosi, įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.

Eltai atsiųstame komentare „Yandex. Taxi“ tarptautinės plėtros vadovas Aramas Sargsianas sako, kad „Yandex. Taxi“ nėra vežėjas ir nevykdo pervežimo ar taksi paslaugų Lietuvoje bei kitose šalyse.

Jo teigimu, mobilioji programėlė vykdo veiklą su vietinėmis taksi įmonėmis ar su oficialiais vežėjais, kurie turi visus reikiamus leidimus, išduotus valstybinių institucijų.

Tuo metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pirmadienį informavo, kad nuo liepos 26 d. Lietuvoje pradėta aktyviai platinti išmaniesiems įrenginiams skirta programėlė „Yandex. Taxi“ yra galimai nesaugi.

Pasak centro, programėlės poreikiai galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo.

Lietuvos NKSC pareiškė, kad rekomenduoja nenaudoti pavėžėjimo programėlės „Yandex. Taxi“, kol bus atliktas išsamus jos tyrimas.

Tuo tarpu skirtingai nuo Lietuvos NKSC, Estijos tarnybų atstovai kur kas atlaidžiau žiūri į pavėžėjimo paslaugų programėlę „Yandex. Taxi“ ir neketina drausti ja naudotis, liepos 31 d. rašė Estijos laikraštis „Postimees“.

„Valstybinių informacijos sistemų departamentas nėra toks kategoriškas, kaip mūsų kolegos lietuviai, ir niekam nedraudžia naudotis programėle taksi iškviesti, taip pat ir valstybinių įstaigų tarnautojams. Suprantama, naudojantis ta ar kita programėle reikia apdairiai elgtis su savo asmens duomenimis“, - sakė leidiniui departamento kibernetinio saugumo padalinio CERT-EE vadovas Tonu Tammeris.

Rusijos kapitalo bendrovė „Yandex. Taxi“ pradėjo savo veiklą Estijoje šiais metais.