„Kodėl Lietuva taip gerai susitvarkė su tuo ekonominiu šoku – todėl, kad karantinas buvo įvestas laiku. Buvo tam tikra pauzė vartojime, kai trumpam laikui buvo atidėtas vartojimas. Žinoma, kad žmonių poreikis išleisti lėšas nebuvo dingęs, ir vartojimas grįžo labai greitai. (...) Lietuvoje tiek vartotojų, tiek verslo lūkesčiai atsistatė labai greitai. Vadinasi, buvo pasitikėjimas, ir vis dėlto per šitą sraunią krizės upę mes perbrisime pakankamai lengvai“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė jis.

V. Šapoka taip pat pabrėžė, kad dar pandemijos pradžioje buvo siekiama laimėti laiko, kad kuo daugiau verslų galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kadangi buvo vadovaujamasi nuostata, jog koronavirusas greitai nepasitrauks.

„Nuo pavasario vadovavomės tokiu principu, kad tai nėra sprintas, kad tai yra kelerių metų klausimas, ir rėmėmės prielaida, kad virusas taip greitai niekur neišnyks. (...) Tokiu atveju krizę valdyti yra paprasčiau, nes galima dėlioti keletą žingsnių į priekį. Visų pirma reikėjo stabdyti nuosmukį, iš esmės taikyti horizontalias priemones, kad būtų išsaugotos darbo vietos, gyventojų pajamos, taip pat siekiant padėti verslui su likvidumu, trumpalaikėje perspektyvoje skatinti ekonomiką ir galvoti apie ateitį, ką darysim po to. Nes gelbėti visus ir visą laiką nebūtų išmintinga, tam ir resursų nėra.  Buvo numatyta, kad kai būsim laimėję laiko, dalis verslų prisitaikys“, – kalbėjo jis.

Anot ministro, nuo šiol nuo horizontalaus pagalbos modelio bus pereinama prie konkretesnių, tam tikriems verslams skirtų pagalbos priemonių taikymo.

„Ateinantiems metams pagalba nėra horizontali, ji labiau taškinė, tam buvo numatytas sukurti fondas, jis jau įkurtas. Jis padės verslams, kurie turi perspektyvius verslo modelius, kuria inovatyvius produktus, bet dėl objektyvių priežasčių sutriko jų likvidumas ar yra bankroto tikimybė“, – teigė V. Šapoka.