„Detaliai nesu susipažinusi su dokumentu, tik šnekamajame lygyje su idėja. Reikia nagrinėti. Noriu pasakyti, kad absoliuti dauguma Lietuvos verslo nuo pat pradžių buvo raginami išeiti ir tai padarė. Suprantame, kad liko kelios įmonės, kurios išeidinėja, kiek mums yra žinoma, gal kažkas mums yra ir nežinoma, tai nagrinėsime šį pasiūlymą“, – trečiadienį žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Jeigu kalbame plačiau apie prekybos politiką, tai ją reikia gerinti Europos Sąjungos lygiu. Visame šiame kontekste reikės įsivertinti Seimo nario pasiūlymą ir žiūrėti. Turiu susipažinti detaliau su pasiūlymu, ne tik su idėja, tada bus galima pasakyti, ar galime vienašališkai priimti sprendimą“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad idėją įstatymu uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys R. Lopata pasiūlė liepos viduryje.

Siūlymo autorius R. Lopata atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo, apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.

Siūlymo iniciatorius atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.

Opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Opozicijai priklausantys parlamentarai mano, kad verslo ryšių su Rusija nereikėtų reguliuoti, nes tai turėtų būti pačių verslininkų reputacijos atsakomybė.

Trečiadienį jis NSGK posėdžio metu pristatė siūlomas pataisas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Jose tvirtinama, kad Seimui pripažinus valstybę teroristine ir remiančia terorizmą, su tokia valstybe ir joje įsteigtais ar kitaip veikiančiais verslo subjektais neturėtų būti galimi jokie verslo ryšiai.