„Buvo dėmesys kreipiamas į tas lengvatas, kurios kainuoja santykinai brangiai, bet santykinai nedaug atneša naudos visuomenei. Tai man atrodo, kad tokių lengvatų siūloma atsisakyti“, – trečiadienį interviu portalui „15min“ sakė G. Skaistė.

Anot jos, nereikalingomis lengvatomis laikomi mažesni pelno mokesčiai tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, gyvybės draudimo įmonių gautos įmokos ir investicinės pajamos, sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, taip pat – automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų, prestižo atskaitymai.

„Rizikos kapitalo subjektai, kurie investuoja patys į save. Buvo pastebėta daug tokių piktnaudžiavimų, kurie yra išvalomi“, – kalbėjo G. Skaistė.

Šiuo metu iš gyventojų apmokestinamų pajamų galima atimti įmokas į antros ir trečios pakopos pensijų fondus bei už investicinį gyvybės draudimą – Vyriausybė siūlo šios lengvatos atsisakyti.

Buvo pastebėta daug tokių piktnaudžiavimų, kurie yra išvalomi.

Ministrė sako, kad kitomis įmokomis gyventojai iki šiol naudojosi tik kaip priemone susigrąžinti mokesčius.

„Atsisakoma tų lengvatų gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimo priemonių. (...) Gyvybės draudimo sutartims taikoma lengvata, trečios pakopos pensijų kaupimui, nes tai daro arbitražą tarp skirtingų finansinių instrumentų ir tuomet žmonės perka ne sutartį gyvybės draudimo, o lengvatą, kurią valstybė siūlo. Nusiperka ne produktą, kuris jiems reikalingas, tiesiog dėl lengvatos“, – sakė G. Skaistė.

Ji patvirtino, kad bus koreguojama ir lengvata ūkininkų naudojamam „žaliajam“ itin pigiam dyzelinui – Akcizų įstatymo pataisos numato, kad nuo 2026 metų liepos per metus šio kuro lengvatinėmis sąlygomis žemdirbiams bus galima įsigyti iki 100 tūkst. litrų per metus, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.

„Ten yra pasiūlymas ne mažinti pačią lengvatą, o apriboti kvotas, tai reiškia, kad kiekvienas ūkininkas galės įsigyti tam tikrą kiekį“, – sakė G. Skaistė.

Ministrė sako, kad reikalingiausių ir didžiausią proporciją biudžete sudarančių lengvatų – neapmokestinamojo pajamų dydžio ar lengvatos centralizuotai šilumai – naikinti nesiruošiama.

„Turbūt pati didžiausia lengvata yra neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris yra taikomas darbo santykiams ir tai yra liūto dalis, kuri tenka lengvatoms. Taip pat yra dalis lengvatų, kurios taikomos viešajam transportui, centralizuotai tiekiamam šildymui, man atrodo, kad tokios lengvatos yra prasmingos ir socialiai pateisinamos, todėl reikalingos“, – kalbėjo G. Skaistė.

Finansų ministerija siūlomą mokesčių pertvarką pristatė antradienį ir tris savaites lauks vertinimų, bent dalį naujos tvarkos tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.