Ir voveraitės sudžiūvusios

Šiuo metu supirkėjai už kilogramą voveraičių moka maždaug 4 eurus, mėlynių – 2 eurus. Pakelėse ir turguose pardavinėjama stiklainiais: už litrą geltonspalvių grybų tenka pakloti 4–6 eurus, gražių mėlynių be 3 eurų nenusipirksi. Prieš penkerius metus, kai dar buvo lietuviški pinigai, kainos irgi buvo labiau lietuviškos – maždaug perpus mažesnės. Ne tik dėl to, kad viskas brango, bet ir dėl šiųmetės sausros, dėl jos miško gėrybių derlius labai jau menkas.

"Tie, kurie užsuka į miškus, mato, kaip viskas išdžiūvę, – paaiškino Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. – Auga tik voveraitės, bet jų nedaug. Ir tos, kurių vieną kitą kilogramą prirenka, prastos kokybės, apdžiūvusios, neturi prekinės išvaizdos. Nuėjus į mišką reikia tikrai pavaikščioti, kad prisirinktum.

Šiek tiek voveraičių visoje Lietuvos teritorijoje yra. Pakelės prekiautojams ir turgeliams, aš manau, jų užtenka."

Anot V.Varanavičiaus, supirkėjai, perdirbėjai su pakelės ar turgaus kainomis negali konkuruoti, nes smulki prekyba yra atskira verslo rūšis. Taip brangiai perka retas žmogus, visada prekiautojų daugiau nei pirkėjų, net vakare pardavėjų krepšiai būna artipilniai.

Rytuose irgi sausa

"Lietuviškas derlius labai didelės įtakos verslui neturi, – sako miško gėrybių perdirbėjų vadovas. – Kiekiai turėtų būti visiškai kitokie. Rusijoje, Baltarusijoje buvo pradėję dygti grybai, bet ir ten sausra atėjo. Čia tai jau labai blogai. Gan sudėtinga situacija: įmonės nenusiperka tiek, kiek tikėjosi. Ankstesniais metais voveraičių tradiciškai būdavo kokius penkis kartus daugiau.

Šiemet tikrai nedaug grybų, bet ir tų pačių mažai perka Vakarai.

Lietuva garsėjo ne tuo, kad čia labai daug grybų. Ji tuo negali konkuruoti su daug didesnėmis valstybėmis. Mes garsėjome labai kruopščiai sutvarkytais grybais. Mūsų partneriai iš Vakarų pirkdavo voveraites, kitus grybus todėl, kad jie būdavo kokybiškai paruošti. Bėda ta, kad grybai tampa ne pirmo būtinumo preke. Šiemet tikrai nedaug grybų, bet ir tų pačių mažai perka Vakarai. Ten karšta, jie labiau geria vandenį, valgo arbūzus.

O ir uogos taip pat niekada didelės įtakos nedarė, nes yra tokių valstybių, kaip Ukraina ir Baltarusija. Ten surenkama tūkstančiai tonų, o mes čia normaliais metais supirkdavome vos tūkstantį. Su tokiu kiekiu šiais laikais pasaulio ir net Europos rinkose esi nedidelis dalyvis."

Perspektyvos nekokios

Miško gėrybių perdirbėjai pastebi, kad kasmet vis mažėja grybais ir uogomis prekiaujančių žmonių. Jaunimo toks pajamų šaltinis nedomina, o vyresnioji karta suseno, dalis baigia išmirti. Ir ne tik gėrybių rinkėjų mąžta. Sunku įmonėms ir uogų, grybų perrinkėjų prisišaukti, nes tai laikinas darbas.

Ar neteks dalies miško gėrybių perdirbimo įmonių uždaryti? V.Varanavičius taip nemano. Grybų įmonių nemažėja, tik jų produkcijos apimtys ne tokios. Jo teigimu, jau senokai visi perdirbėjai ieško savo nišų. Kadangi tai sezoninis verslas, dažnai jis būna tik kaip papildomas prie kažkokio pagrindinio, kuris nenutrūksta ištisus metus.

Pagrindinės grybų perdirbimo, prekybos įmonės įsikūrusios Varėnoje. Alytus turi miško ir sodo uogų bendrovę. Apie Vilnių yra tik keletas smulkių įmonėlių. Viena Kauno bendrovė užsiima mėlynių verslu. Aukštaitijoje atsirado dvi rimtos įmonės, kurios verčiasi grybais.

"Šis verslas prasidėjo Varėnoje. Pradžia buvo "Varėngrybas", kai čia iš Lenkijos persikėlė vokiečiai. Paskui atsirado kitos įmonės ne tik Varėnoje, bet ir Kaune, – istoriją priminė V.Varanavičius. O paklaustas, ar konkurentai nesipeša, šypteli: – Pešasi, be abejo, pešasi. Kai susėdame, atrodo, sutariame, o paskui visko būna, kaip ir visame pasaulyje. Prasideda konkurencija. Kai ji normali – tai tikrai sveikintinas dalykas. Bet, kai prasideda dempingavimas ir pan., konkurencija ne visai švari."

Valgysime lenkų grybus

Keičiasi ir grybų mėgėjų įpročiai. Anksčiau prekybos centruose netrūkdavo ir raugintų baravykų, kitų senoviškai paruoštų grybų. Dabar nebematyti.

Mes visada brangiau pagaminame, lenkai kažkaip sugeba pagaminti pigiau.

"Mūsų vidaus vartojimas yra mažas, – paaiškina Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas. – Ir dar amžinas galvos skausmas – Lenkija. Mes visada brangiau pagaminame, lenkai kažkaip sugeba pagaminti pigiau. Gal ten mokesčių sistema yra šiek tiek lankstesnė? Nesuprantama, bet jie sugeba viską pagaminti pigiau. Mūsų prekės, ir ne tik grybų,  yra šiek tiek brangesnės. Ir konservuotus, ir džiovintus baravykus jie sugeba patiekti pigiau. Viską, ką matysime parduotuvėse, bus iš Lenkijos."

O kaip su raugintais grybais? V.Varanavičius sako negirdėjęs, kad šiais laikais bent apie Varėną raugtų baravykus, dėtų į stiklainiukus ir tiektų prekybos tinklams. Esą bandė viena bendrovė, bet ir ji atsisako šitos minties.

Dar bus grybų

Pasak V.Varanavičiaus, jei orai pasitaisys, pakaks drėgmės, rudenį dar sulauksime įvairių grybų. Kurie nepatingės, tikrai dar pagrybaus. Ir tuoj atsiduso: "O savaitgalį vėl praneša iki 33 laipsnių karščio."

Sinoptikai prognozuoja, kad pragariška temperatūra išsilaikys dar maždaug 10 parų, tačiau jau po savaitės pavakariais galima sulaukti stiprių liūčių. Dzūkai sako, kad tai – ne grybų lietus. O štai maždaug po rugpjūčio 18-osios žadami dažnesni, bet ne tokie gausūs lietūs, aukščiausia temperatūra dienomis bebus 23 laipsniai. Paskutinė vasaros savaitė irgi turėtų būti lietinga, o oras gali atvėsti žemiau 20 laipsnių.