Miškuose pūva tūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima panaudoti ekologiškam ir pigiam kurui, praneša LTV „Šiandien“.

Apskaičiuota, kad Lietuvos miškuose kasmet susidaro apie 2,5 milijonų kietmetrių šakų, kelmų, krituolių. Jų energetinė vertė sudaro beveik pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Tačiau paruošta biomasė pūva miškuose.

Biržų girioje trūnija per šimtą kubinių metrų biomasės. Urėdija ją planavo parduoti po 18 litų. Įvyko keturi medienos pardavimo aukcionai, tačiau pirkėjų neatsirado.„Kol nebus valstybės dotacijos, tol gaminti šilumos iš šitų atliekų neapsimokės, nes jų savikaina trigubai brangesnė negu pagaminti malkų. Antram pusmečiui turime pagaminti 3 tūkst. kubinių metrų.

Dabar svarstome, ar pradėti gaminti, ar nupirks kas, ar nenupirks, ar leisti pinigus. Išleisime pinigus, būsime kalti, kam išleidome pinigus, jei nėra pirkėjo“, – kalbėjo Biržų urėdas Romanas Gaudiešius.

Pasak Biržų urėdo, planuotam kiekiui pagaminti teks naudoti ne tik atliekas, bet kirsti krūmus, kitus mažiau vertingus augalus ir sandėliuoti girioje.

Neparduotos malkos, šakos guli ir kitose šalies urėdijose. Pavyzdžiui, Anykščių urėdijoje sukaupta virš tūkstančio kubinių metrų.

„Pasibaigė kūrenimo sezonas, o vasaros metui poreikis labai sumažėja. Kas blogiausia ir pavojingiausia ,kad kirtimų atliekos išvežtos į sandėlius miškuose. Ateina pavasaris, ateis vasara, perdžius šakos, ir bus didelis pavojus, kad kokie piktavaliai jų neuždegtų. Tada ne tik pavojus, kad sudegs atliekos, bet didžiulis pavojus išplisti gaisrui miškuose“, – pastebėjo Anykščių urėdas Sigitas Kinderis.

Pernai šalies urėdijose liko beveik 70 tūkst. kubinių metrų pagamintos biomasės. Biokurą propaguojančios Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, tokį kurą naudojančiuose miestuose šilumos kilovatvalandės kaina 12 centų mažesnė nei deginant dujas.

„Vienas iš būdų, kaip sunaudoti šiuo metu perteklinius urėdijose sukuptų atliekų kiekus, tai yra kuro biržos sukūrimas. Šiuo metu Energijos rinkos įstatymas yra Seime, ir svarstoma, kaip sukurti energijos rinkoje tokį įstatymą, kad kuro birža galėtų supirkti visas tas atliekas“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Pasak komiteto pirmininko, šios kadencijos Seimas, matyt, jau nebespės priimti tokio įstatymo.

Biomasės biržai pritaria ir Prezidentūra, nes paprastai stambieji šilumos gamintojai perka didelius kiekius, ir maži tiekėjai tokiuose konkursuose neturi galimybių laimėti.