- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šis Vakarų Europoje populiarus mažmeninės prekybos modelis vis tvirčiau įsišaknija ir mūsų šalyje – įvairiausi kaimiški produktai iš pirmų rankų šiandien pirkėjų patogiai pasiekiami kone visuose Lietuvos regionuose. Neabejojama, kad tokio pobūdžio prekybos poreikis tik augs.
Laiko patikrintos vertybės
Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ mobiliųjų ūkininkų turgelių iniciatyvą ėmė auginti prieš maždaug 14 metų. Norinčiųjų juose prekiauti tinklas per šį laikotarpį aprėpė visą šalį – kaimiškų gėrybių pirkėjai gali dairytis ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, bet ir Palangoje.
Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pagrečiui skaičiuoja ir šiam judėjimui skirtus „Linkėjimų iš kaimo“ skyrius, kurie šiandien veikia aštuoniolikoje didžiausių „Maximos“ parduotuvių.
„Po truputį nuosekliai augame ir labai džiaugiamės vis prisijungiančiais naujais ūkininkais, gamintojais – vadinasi, gerokai plečiasi ir mūsų siūlomas asortimentas“, – sako pašnekovas.
To reikia ne tik ūkininkams, bet ir miestui. Juk gyvenimas skaidresnis, kai šneki ne su lentynomis, o su gyvu žmogumi.
M. Maciulevičiaus teigimu, su mobiliųjų ūkininkų turgelių judėjimu susijęs ne tik savotiškas tradicinių senovinių receptūrų renesansas, bet ir kitas labai svarbus dalykas – natūrali, kokybiška ir šviežia produkcija, pasiekianti pirkėją tiesiai iš lietuviško kaimo.
„Ji nesandėliuojama, jos nereikia gabenti tūkstančius kilometrų, tad tiek agurkas, tiek salotos lapas ir visos kitos gėrybės ant pirkėjų stalo patenka traškūs ir sultingi, tarsi tik ką nuskinti nuosavame darže, – šyptelėjo pašnekovas. – Mūsų ištikimi pirkėjai taip pat žino, kad turgeliuose ūkininkų siūlomi paukščiai auginami ilgiau, tradiciškai kaimiškai, tai nėra tas intensyvus paukštienos paruošimo būdas, kurį įprastai taiko stambieji augintojai. Jei kalbėsime apie jautieną, ji bus mėsinių galvijų, tinkama ir gurmaniškiems patiekalams ruošti.“
Žino, ko reikia pirkėjams
M. Maciulevičiaus pastebėjimu, unikalus produkcijos asortimentas – neabejotinas ūkininkų turgelių išskirtinumas ir reikšmingas pirkėjų traukos kriterijus: „Čia turtingą įvairovę galima rasti net itin išrankiam skoniui – pavyzdžiui, dešimtis daržovių, vaisių veislių, kai kitose prekybos vietose įprastai siūloma vos viena ar kelios rūšys, ar tai būtų bulvės, morkos, ar kita. Šį mūsų unikalumą žmonės išties vertina.“
Ne mažiau reikšmingas aspektas vartotojams – pačios produkcijos kategorijų gausa: pradedant duona, mėsa, vaisiais, daržovėmis, pieno gaminiais ir baigiant šviežiomis, rūkytomis vidaus vandenų žuvimis, aliejumi, konditerija, medumi, vaistažolėmis ir kt.
Kaip sako ūkininkų atstovas, vartotojai tampa išrankesni, jie ieško įdomesnių receptūrų, o nuo šių tendencijų neatsilieka ir prekiautojai. Tad vietoj anksčiau siūlytų bazinių produktų šiandien kiekvienoje pozicijoje galima rasti neįtikėtiną pasirinkimą, o toks reikšmingas proveržis pasiektas ne vien turinio, bet ir pakuočių požiūriu.
Pašnekovas neabejoja, kad pirkėjų pasitikėjimą stiprina ir prekiautojų įsipareigojimas atvažiuoti tik su tuo, ką patys užaugino, pagamino, – turgeliuose netoleruojama nei kaimyno, nei kokia nors kitokia atvežtinė produkcija.
Atviri pokyčių vėjams
Nors nuo pat veiklos pradžios susiformavo tradicija, kad pagrindiniai, ištikimiausi pirkėjai išlieka brandesni žmonės, senjorai, tačiau pastaraisiais metais pastebima, kad populiarėjant sveikatai palankesnių produktų poreikiui į mobiliuosius turgelius vis dažniau užsuka ir jaunimas.
„Be abejo, norisi užsiauginti tą jaunąją kartą visomis prasmėmis. Džiaugiamės į mūsų prekiautojų gretas įsiliejančiu jaunimu, kuris atsineša įdomių idėjų, ir patys nemažai dėmesio skiriame švietimui. Per karantiną gimė mūsų personažas Supermorka, kuris padėjo valdyti žmonių srautus turgeliuose, o šiemet norėtume jį pasitelkti edukacinėse nedidelėse programose, kurias ketiname pasiūlyti mokykloms, kad miesto vaikai žinotų, kaip ta morka užauga ir iš kur pienas atsiranda. Tai irgi mūsų veiklos dalis – šiandien jau esame subrendę tiek, kad galime eiti ir šiuo keliu“, – sako ūkininkų atstovas.
Be abejo, svarbiausia kooperatyvo misija išlieka skatinti smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius. „Mūsų siekis – maksimaliai padėti ūkininkams realizuoti tai, ką jie užaugina, pagamina, kad jie atrastų savo pirkėją, vartotoją. Tad bendraujame, patariame, nuolat ieškome geresnių nišų. Dalis ūkininkų šiuose turgeliuose dalyvauja nuo pat pradžių, tad tapome netgi savotiška bendruomene“, – pasakojo kooperatyvo vadovas.
Prognozės išsipildė su kaupu
Mobiliųjų ūkininkų turgelių svarbą priminė ir naujausias iššūkis – vadinamoji pieno krizė.
„Kaip galėdami palaikėme ūkininkų nemokamai dalijamo pieno judėjimą – sudarėme jiems tam sąlygas mūsų turgeliuose. Tikiuosi, kad dalis jų pamatys prasmę, kad galbūt apsimoka gauti reikiamus leidimus ir pradėti čia tiesioginę prekybą, nesvarbu, ar tai būtų pienas, ar jo gaminiai. Šalyje galbūt atsiras ir daugiau gamybos cechų“, – svarstė M. Maciulevičius.
Pašnekovo manymu, racionalias alternatyvas, kurios padėtų apsisaugoti nuo dramatiško kainų kritimo, įvertinti visada pravartu, nes tokioms situacijoms būdingas cikliškumas.
„Pamenu 2008-uosius, kai atsirado pirmieji mūsų turgelių šaukliai, – iki tol taip pat buvo labai gili pieno krizė. Tuo metu važiuodamas po Lietuvą agitavau pienininkus: vežkime pieną vartotojams, spauskime sūrį, siūlykime kitus produktus – tais laikais tokių gamintojų faktiškai nebuvo, reikėjo įsukti visą sistemą. Nenuostabu, kad sulaukdavau įvairių replikų: jaunas kvailas entuziastas atvažiavo, esą niekas nieko nepirks. Tačiau galiausiai ūkininkai įsitikino, kad viską labai teisingai prognozavome – pirmame turgelyje prie pieno produktų nusidriekė didžiulės eilės“, – prisiminimais dalijosi kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas M. Maciulevičius.
Nuo naudos iki emocijos
Pašnekovo teigimu, mobiliųjų ūkininkų turgelių plėtros tendencijos kalba pačios už save: akivaizdu, kad pridėtinė tokių prekyviečių vertė – įvairialypė.
„To reikia ne tik ūkininkams, bet ir miestui, juk gyvenimas skaidresnis, kai šneki ne su lentynomis, o su gyvu žmogumi, – šyptelėjo M. Maciulevičius. – Sakyčiau, čia pinasi ir nauda, ir emocija, ir, be abejo, patriotiškumas, nes palaikome savus augintojus, gamintojus.“
Be to, mobiliųjų ūkininkų turgelių judėjimas niekada nebuvo nukreiptas nei prieš stambiuosius gamintojus, nei prieš prekybos centrus, pabrėžė ūkininkų atstovas.
„Veikdami tiek prie „Akropolio“, tiek prie kitų prekybos centrų, ne konkuruojame, o draugiškai bendradarbiaujame. Mes neauginame skalbimo miltelių, kavos ir daugelio kitų dalykų, natūralu, kad vienas kitą papildome vartotojų srautais – atėjęs į tą pačią vietą vienos prekės, vartotojas gali nusipirkti ir kažko kito. Visada sakėme ir sakome: turime savo nišą ir matome, kiek dar yra vietos plėstis. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje tokie tiesioginiai pardavimai sudaro ir po 10 proc. mažmeninės apyvartos, ir daugiau. Tačiau Lietuvoje, kaip juokaujame, grėsmingai artėjame prie 2 proc.“, – mūsų šalies ir užsienio patirtį vaizdžiai palygino M. Maciulevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„MET Group“ vadovas: „Achemos grupės“ pirkimu domisi vienas smulkiųjų akcininkų
Apie ketinimus įsigyti „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą praėjusią savaitę pranešusios Šveicarijos energetikos bendrovės „MET Group“ generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas teigia turintis žinių, jo...
-
Prezidentas: nuo M. Navickienės bei institucijų atsakymų priklausys jos ateitis poste1
Žiniasklaidai paskelbus, kad už finansinius nusikaltimus anksčiau kalėjęs Vilhelmas Germanas aktyviai dalyvavo su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijusios „iSun“ grupės veikloje, prezidentas Gitanas Nausėda parei&scar...
-
„Rail Baltica“ tiesioginė nauda Baltijos šalims sieks 6,6 mlrd. eurų, netiesioginė – iki 23,5 mlrd.5
Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos per savo egzist...
-
Ar daug lietuvių atostogauja „į skolą“?
Apie gyventojų pasirinkimus atostogoms LNK žurnalistė kalbėjosi su finansinio raštingumo srities vadove Justina Bagdonavičiūte. ...
-
Siūlymas: jūros vėjo aukcione galėtų būti vienas dalyvis, indeksuojama elektros kaina
Balandį neįvykus Lietuvos skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie Seimo nariai siūlo, jog būsimame pakartotiniame aukcione galėtų būti ir vienas dalyvis, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičia...
-
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, rodo bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ pristatyta preliminari kaštų ir naudos analizė. Tuo metu panaši analiz...
-
Valdžia prieš TVF siūlymus – pensijų neapmokestins6
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Lietuvos vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti pensijas, finansų ministrė jau pareiškė, kad keisti dabartinio mokesčių modelio neketina. Šie metai yra pirmieji,...
-
Vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija nemažėja, beveik neliko lengvųjų automobilių eilių
Balandį išaugusios vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija toliau nemažėja – pirmadienį abiejuose pasienio punktuose laukia maždaug po 700–800 vilkikų, o jiems tenka stovėti maždaug savaitę, BNS pranešė Valstybės sienos ap...
-
APVA antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms: jo biudžetas – 40 mln. eurų1
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms, kuris yra trečiasis ir iki šiol didžiausias šiais metais. Po šito kvietimo numatomas naujas šaukimas tik kitų metų pavasar...
-
„Litgrid“: augus vėjo gamybai elektros kaina per savaitę sumažėjo 4 proc.1
Išaugus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 3–9 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. iki 95 eurų už megavatvalandę (MWh). ...