Neprisiminė, ar buvo apiplėštas

Kol kas žmonės, pamelavę apie nebūtą nusikaltimą, nebuvo griežtai nubausti. Šiemet keli tokie tyrimai nutraukti dėl mažareikšmiškumo.

Kitiems melagiams buvo skirtos baudos.

Bylos baigtis, pasak policininkų, kaip ir kitų nusikaltimų atvejais, priklauso nuo jį padariusio asmens biografijos, požiūrio į savo poelgį bei visų aplinkybių.

Šį pavasarį vyras pranešė vėlai vakare pakeliui namo buvęs užpultas trijų asmenų ir praradęs brangų telefoną.

Pareigūnams beveik nekilo abejonių jo žodžių teisumu – vyras buvo sumuštas.

Bene tą pačią dieną šuniuką vedžiojusi klaipėdietė rado veikiantį telefoną ir atnešė jį į policiją. Būtent tą vietą nurodė neva apiplėštas vyras.

Pasirodo, jis buvo toks girtas, kad nebeprisiminė, kad nugriuvo ir išbarstė kišenių turinį. Jo rūbai buvo purvini, o kūnas sužalotas, todėl ryte žmogus ir pamanė, jog buvo užpultas, pargriautas ir apvogtas.

Kai pareigūnai jam išdėstė labiausiai tikėtiną įvykių seką, vyras pripažino, kad viskas veikiausiai buvo būtent taip.

Tuo atveju melagingu pranešimu klaipėdietis nebuvo kaltinamas, nes policininkai patikėjo, kad jis pats nežinojo, kas jam atsitiko.

Pareigūnai juokaudami teigė padėję jam atgaivinti atmintį.

Nori naujesnio modelio

Neseniai pareigūnai išsiaiškino kelis atvejus, kai vaikai melavo susidūrę su peiliais ginkluotais plėšikais.

Tikroji tiesa buvo kur kas banalesnė – tėvų padovanotus telefonus jie, padedami suaugusiųjų, pardavė lombarduose, o gautus pinigus išleido malonumams.

Ne kartą vaikai gudravo vien todėl, kad norėjo iškaulyti iš tėvų naujesnio modelio aparatą.

Kitas nesenas atvejis – jauna moteris pranešė policijai, kad jai iš rankų buvo pagrobtas telefonas. Įtariamąjį ji apibūdino labai abstrakčiai.

Kai pareigūnai nustatė, kur paskutinį kartą užfiksuotas jo signalas, paaiškėjo, kad nukentėjusioji sakė netiesą. Telefonas buvo fiksuotas už penkių kilometrų nuo jos nurodytos vietos.

"Tai buvo klasikinis atvejis, kai moteris prarado telefoną ir kreipėsi į jo pardavėjus. Ji papasakojo pametusi aparatą ir paklausė, kaip galėtų gauti draudimo išmoką arba kitą telefoną. Telekomunikacijų įmonės vadybininkė tada jai be užuolankų paaiškino, kad nuostolių įmanoma išvengti tik trimis atvejais: telefoną ji turėjo prarasti per atvirąją vagystę, iš patalpų ar automobilio arba įvykdant smurtinį nusikaltimą – apiplėšimą. Jeigu įvykis neatitinka vienos šių sąlygų, draudimas negalioja", – pasakojo Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Albinas Misevičius.

Atviroji vagystė yra nusikaltimas, kai įtariamasis pagrobia daiktą nukentėjusiajam matant ar net pačiumpa jam iš rankų nenaudodamas smurto.

Melą išduoda net mimika

Praktika rodo, kad nežinia, kur, kaip ir kada praradę telefonus žmonės kreipiasi į bendrovę, kurioje juos įsigijo bei apdraudė, ir išgirsta, kad jo praradimo aplinkybės neatitinka draudimo sąlygų.

Kai kurie vadybininkai užuominomis, o esama ir tokių, kurie tiesiogiai pataria, kreiptis į policiją ir nurodyti draudimo sąlygas, atitinkančias telefono praradimo aplinkybes.

Taip suteikiama viltis, kad dingusį daiktą pareigūnai ras, o jei tai ir nepavyktų, atsirastų pagrindas įvykdyti draudimo sąlygas.

Taip žmonės raginami ir net stumiami daryti nusikaltimą.

Panašių kaip du vandens lašai pranešimų apie nusikaltimus antplūdis prasidėjo tada, kai telefonų pardavėjai pradėjo klientams aiškinti, jog policija gali nustatyti, kur yra prarastas telefonas.

"Daugybę kartų kalbėdami su žmonėmis girdėjome, kad sakyti netiesą juos pamokė vadybininkai. Ir kreipdamiesi į policiją jie žino, kad meluoja. Pareigūnams labai sunku nustatyti tikrąsias telefono praradimo aplinkybes. Bet mes turime galimybę tai padaryti. Pastaruoju metu stengiamės didesnį dėmesį skirti nukentėjusiųjų apklausai. Patyręs pareigūnas iškart mato, kai žmogus sako netiesą. Tai padeda išsiaiškinti kontroliniai klausimai, kūno kalba, visa veido mimika. Būdų atpažinti melagį yra daug", – pasakojo Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis.

Neretai įtarti žmogų meluojant verčia jo nurodytos aplinkybės. Kai asmuo aiškina, kad rado išdaužtą automobilio langą ir pasigedo telefono bei pinigų, iškart kyla abejonių jo žodžių teisingumu.

Vagis neturi laiko knaisiotis po rankinę ir nusikaltimo vietoje rinktis, ką verta imti, o ko ne. Jis stveria rankinę ir bėga.

Tik pasiekęs saugią vietą išsirenka, kas jam reikalinga, o tai, kas nedomina, paprasčiausiai numeta.

Gegužę būta atvejo, kai žmogus, įspėtas apie atsakomybę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, persigalvojo.

Norėdamas pranešti apie jam iš rankų nepažįstamojo išgriebtą telefoną, vyras atidžiai išklausė įspėjimo, tarstelėjo: "Aš pagalvosiu", apsisuko ir nebegrįžo.

Policija taip pat sumoka

Pareigūnai neabejodami teigia, kad pastaruoju metu pranešimų apie apiplėšimus, kurių metu aukos prarado telefonus, padaugėjo ketvirtadaliu, lyginant su ankstesniais metais.

Šis nenormaliai išaugęs rodiklis, pasak pareigūnų, byloja apie gudravimo mastą, siekiant gauti draudimą.

Nerimas dėl padidėjusio nusikalstamumo privertė pareigūnus ieškoti šio reiškinio priežasčių. Tada ir paaiškėjo, kur šuo pakastas.

Policija nėra pamestų daiktų paieškos biuras. Pareigūnai gali nustatyti telefono buvimo vietą, bet ši paslauga kainuoja.

"Tą patį gali padaryti telekomunikacijų bendrovių operatoriai. Tačiau už tai jiems reikia sumokėti, o policija jokio mokesčio už paieškas neima, nors Policijos departamentas už paslaugą sumoka telekomunikacijų bendrovėms. Šie pinigai galėtų būti leidžiami rimtiems nusikaltimams išaiškinti, o ne pamestiems daiktams ieškoti", – piktinosi G.Mačiulaitis.

Radėjui buvo nesmagu

Kiekvienas išmaniojo telefono naudotojas gali parsisiųsti programėlę, kuri leidžia per atstumą matyti, kur aparatas yra.

Taip atsitiko merginai, kuri, praradusi telefoną, nešiojamojo kompiuterio ekrane matė, kur juda jos daiktas. Ji paprašė policininkų pagalbos, nes negalėjo nustatyti, kurioje konkrečiai mašinoje yra žmogus, turintis jos telefoną, o ir nustačiusi tą asmenį negalėtų pareikalauti atiduoti jos daikto.

Mergina baiminosi, kad pėdsakas gali netrukus nutrūkti, nes baterija buvo beišsikraunanti.

Policininkai sėdo į mašiną ir nusekė turimais pėdsakais. Tačiau pakeliui telefono signalas dingo.

Po paros signalas atsigavo Šernų soduose. Policininkai pasibeldė į duris ir ėmė kalbinti merginos telefonu besinaudojusį jaunuolį. Jis tvirtino šį daiktą radęs.

Tai buvo geranoriška policininkų pagalba. Vaikinas pakliuvo į nesmagią situaciją.

"Kitą kartą pigiau yra padėti žmogui atgauti jo daiktą, nei vykdyti ikiteisminį tyrimą, o tai neretai kainuoja kur kas brangiau, – teigė A.Misevičius. – Dabar kaskart, kai tik kyla bent menkiausia abejonė, labai nuoširdžiai pasikalbame su pareiškėjais, įspėdami juos apie atsakomybę. Taip pat viliamės, kad pardavėjai neberagins klientų meluoti, o ir šie labai atidžiai pasiskaitys draudimo sąlygas."

Šios sąlygos paprastai skelbia, kad paliktas be priežiūros ar tinkamai neprižiūrėtas telefonas, net jei jis buvo rankinėje ar rūbo kišenėje, nėra laikomas saugiai ir draudimas vagystės atveju negalios.

Tas pats atsitiks, jei žmogus apvagiamas bibliotekoje, parke, restorane, palapinėje, parduotuvėje, bare, naktiniame klube ar viešajame transporte.

Daugelis draudimo kompanijų neatlygina patirtos žalos, jeigu per septynias dienas nuo įvykio apie jį nepranešta policijai, o telekomunikacijų bendrovei – per dvi paras.