Klaidų kaina

Nedidelis neapsižiūrėjimas parduodant automobilį gali lemti nuostolius, kuriuos tektų dengti ne vienus metus.

Prieš keletą metų Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija, kai šiaulietė pardavė savo šeimos automobilį, su pirkėju pasirašė sutartį, bet šis neįregistravo sandorio „Regitros“ įmonėje. Per tą laiką pirkėjo sūnus naujuoju ratuočiu sukėlė smarkią avariją, kurioje apgadino ne tik savo, bet ir tris kitus automobilius. Pardavėja apie incidentą nebuvo informuota, o apie tai sužinojo tik po mėnesio gavusi draudimo bendrovės laišką. Jame buvo informuojama, kad šiaulietė turi padengti penkiaženklę nuostolių sumą.

Tokios situacijos būtų padėjusi išvengti tinkamai sutvarkyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo sutartis. Tai, anot specialistų, viena svarbiausių detalių atliekant pirkimo ar pardavimo sandorį. Klaidos šiame procese gali sukelti rimtų padarinių – nuo teisinių ginčų iki netikėtai priskirtos atsakomybės už kito asmens padarytus eismo įvykius.

Padarinys: dėl nesutvarkytų dokumentų gali tekti padengti ir pirkėjo užsidirbtas KET baudas. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Dokumentas – ne žvirblis

Pasak „Lietuvos draudimo“ standartizuotos rizikos skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko, pardavus automobilį, kuriam vis dar galioja buvusio savininko sudaryta TPVCA draudimo sutartis, yra keli pasirinkimai.

„Vienas jų − perleisti draudimo sutartį naujajam savininkui. Kitas kelias − nutraukti esamą sutartį ir susigrąžinti pinigus už likusį nepanaudotą draudimo sutarties laikotarpį“, − aiškino specialistas.

A. Gimbicko teigimu, perleidžiant TPVCA draudimo sutartį pirkėjui, šį sprendimą draudėjas turi nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje.

Šiame procese yra ir dar vienas, bene svarbiausias žingsnis, kuriuo būtina pasirūpinti parduodant automobilį. Tai – nuosavybės pasikeitimo deklaravimas valstybės įmonės „Regitra“ duomenų registre.

To nepadarius, tam tikrose situacijose gali kilti nesklandumų. Pavyzdžiui, jei pirkimo–pardavimo sutartis dar nėra deklaruota, o TPVCA draudimo sutartis jau perduota automobilio pirkėjui.

„Tarkime, pastarasis naujai įsigytu automobiliu padaro sunkų eismo įvykį ir iš jo pasišalina, o vėliau bando įrodyti, kad pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo. Tokiu atveju buvusio automobilio savininko lauks ilgas kelias įrodant buvus priešingai. Mat formaliai automobilio savininkas yra pirmasis draudėjas, kuriam ir keliama civilinė atsakomybė už eismo įvykio padarinius“, − perspėjo pašnekovas.

Sandoris: automobilio raktelius perduoti naujajam savininkui rekomenduojama tik abiem šalims patvirtinus nuosavybės pasikeitimą. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Pirkėjo pareigos

Norint deklaruoti nuosavybės patvirtinimą, į „Regitrą“ turėtų kreiptis pirkėjas.

Jis internetu arba klientų aptarnavimo padalinyje privalo užpildyti įgijimo deklaraciją, pateikdamas nuosavybės pasikeitimą įrodantį dokumentą ir kitą reikalingą informaciją. Nuosavybės pasikeitimą pirkėjas turi deklaruoti per penkias darbo dienas nuo sandorio sudarymo.

„Parduodamo automobilio raktelius perduoti pirkėjui rekomenduojama tik abiem šalims patvirtinus nuosavybės pasikeitimą. Einant šiuo keliu tampa nebe taip svarbu, ar TPVCA draudimo sutartis buvo perduota automobilio pirkėjui“, − patarė A. Gimbickas.

Perskaičiuoja rizikas

Kitas žingsnis po šio etapo – draudiko informavimas apie automobilio nuosavybės pasikeitimą.

Nuosavybės pasikeitimą pirkėjas turi deklaruoti per penkias darbo dienas nuo sandorio sudarymo.

Pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam draudimo sutartis buvo perleista tinkamai, ne vėliau kaip per penkiolika dienų privalo apie tai pranešti draudimo bendrovei.

Pasak draudimo bendrovės atstovo, draudikas atitinkamai turi teisę perskaičiuoti senosios draudimo sutarties įmoką, atsižvelgdamas į rizikos pasikeitimą. Jei naujasis savininkas neatlieka savo pareigų laiku, įvykus draudžiamajam įvykiui, dalį žalos jam gali tekti atlyginti pačiam.

„Galima ir tokia situacija: pardavėjas sutinka perduoti draudimo sutartį, tačiau vėliau persigalvoja ir ją nutraukia. Tuomet naujasis savininkas važinėtų be galiojančios draudimo sutarties apie tai net nežinodamas. Taip nutiktų dėl to, kad oficialiai duomenų bazėje jis nebūtų užfiksuotas kaip naujasis transporto priemonės savininkas“, − atkreipė dėmesį A. Gimbickas.

Painiava: kartais pardavėjas perleidžia draudimo sutartį, tačiau vėliau ją nutraukia, tad pirkėjas važinėja be galiojančios sutarties apie tai net nežinodamas. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Sutarties nutraukimas

Automobilio pirkėjas taip pat turi teisę nutraukti jam perduotą TPVCA draudimo sutartį ir susigrąžinti sumokėtą įmoką už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, tiesa, atskaičius administracines išlaidas.

Tad, kaip pabrėžė ekspertas, automobilio nuosavybės perleidimo procesas – tai ne tik teisingai užpildyta pirkimo–pardavimo sutartis.

„Svarbi šio proceso dalis yra informacijos deklaravimas ir jos pateikimas draudikui. Tvarkingai deklaruotas nuosavybės pasikeitimas ir aiškiai sutvarkyti TPVCA draudimo klausimai padeda išvengti nesusipratimų, teisinių ginčų ir netikėtų finansinių išlaidų“, − reziumavo A. Gimbickas.

Žala sau

Ekspertai taip pat pastebi, kad mažiau patyrę vairuotojai dažnai painioja skirtingas draudimo rūšis. Dėl šios priežasties jiems netikėtai tenka susidurti su išlaidomis, kurios nėra dengiamos privalomojo draudimo.

Bendrovės „ERGO Lietuva“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius paaiškino, kokiomis aplinkybėmis privalomasis draudimas nepadeda.

„Įsivaizduokite, kad apgadinote automobilį užvažiavę ant aukštesnio bortelio arba užkliudėte garažo vartus. Tokiais atvejais privalomasis draudimas nepadės, nes nebuvo padaryta žalos kitam asmeniui. Tačiau, jei vairuotojas yra apsidraudęs kasko, automobilio remontą apmoka draudimas“, – dėstė R. Pocius.

Trūkumas: apsivertus ar kitaip apgadinus savo automobilį dėl savo kaltės „civilinis“ draudimas nepadės. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Būdai sutaupyti

Pasak eksperto, tokių situacijų, kurių nekompensuoja „civilinis“ draudimas, gali būti ne viena. Be jau minėto automobilio apgadinimo užvažiavus ant kliūties, nemažai žalos pridaro ir kruša arba stiprus vėjas.

Taip pat Lietuvoje vis dar aktualus draudimas nuo vagystė arba vandalizmo. Tai ypač aktualu brangesnio transporto savininkams, nes net ir smulkesnė pavogta detalė, pavyzdžiui, žibintai, gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.

„Civilinio“ draudimo įsipareigojimai neapima ir netikėtų incidentų, kai automobilis apgadinamas be kito eismo dalyvio kaltės.

Draudikas turi teisę perskaičiuoti senosios sutarties įmoką, atsižvelgdamas į rizikos pasikeitimą.

„Privalomasis draudimas skirtas tam, kad būtų atlyginta žala kitoms transporto priemonėms, turtui ar žmonėms, jei eismo įvykio kaltininkas esate jūs. Jei įvykio metu nenukentėjo žmonės ir su kitu vairuotoju sutariate, kas yra kaltas, pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kasko skirtas apsaugoti vairuotojo turtą. Ši draudimo rūšis padeda atlyginti žalą savo transporto priemonei nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl įvykio“, – reziumavo R. Pocius.

Pastaraisiais metais dauguma bendrovių siūlo taupesnį variantą. Norintiems apsidrausti tik keletu kasko rizikų, tai galima padaryti kartu su privalomuoju draudimu įsigyjant sau aktualų priedą, pavyzdžiui, papildomai pasirenkant tik pagalbos kelyje paslaugą ar draudimą nuo gyvūnų sukeltų avarijų.