Nidoje kompleksą „Nidos seklyčia“ valdanti bendrovė „Robala“, teismo sprendimu per metus turinti nugriauti svečių namus, sieks taikos sutartimi išsaugoti už Europos Sąjungos lėšas pastatytus pastatus. Be jų, verslininkų teigimu, verslas žlugs, o mokesčių mokėtojams ir vėl teks sumokėti milijoninę kompensaciją.

„Kaip teisinėje valstybėje gali būti išduodami leidimai, padaromi projektai, atliekama ilga procedūra... Pastatai pastatyti, įregistruoti, net įkeisti. Iš Europos paimti pinigai, projektai padaryti naudojant Europos Sąjungos lėšas. Nesuprantama“, – kalbėjo „Nidos seklyčią“ valdančios bendrovės „Robala“ direktorius Romas Kvaselis.

Vyriausiasis administracinis teismas prieš savaitę nusprendė, kad per metus bendrovė turi nugriauti vieną „Nidos seklyčios“ pastatą, konferencijų patalpą ir pastogę. Anot prokurorų, prieš 12 metų per rekonstrukciją pastatyti statiniai – nebūdingi saugomai teritorijai ir darko kraštovaizdį. Nepaisant to, statiniams statyti buvo gauti ne tik visi leidimai, bet ir Neringos savivaldybės bei Europos Sąjungos parama. Verslininkai sako, kad nugriovus pastatus, verslas tiesiog žlugs, todėl bandysią juos išsaugoti, pasirašydami taikos sutartį. Nepavykus, neatmeta galimybės kreiptis į Europos institucijas.

„Mes pilietiški ir mes stengsimės, kad nei mums, nei valstybei tai brangiai nekainuotų. O jeigu bus nuspręsta griauti, kaip buvo daroma Juodkrantėje, tai precedentas yra, valstybė kompensuoja“, – sakė verslininkas R. Kvaselis.

Už Juodkrantėje nugriautą restoraną valstybė jau sumokėjo 1 mln. 150 tūkst. eurų. Už komplekso „Nidos seklyčia“ pastatų griovimą tektų mokėti beveik tris kartus daugiau. Mat teismas nurodė ne tik nugriauti, bet ir atstatyti pastatą, koks buvo prieš rekonstrukciją.

„Mes visi už tai vėl turėsime mokėti, ne tik už nugriovimą, bet turėsim sumokėt ir už naujo namo pastatymą. Ir garantuoju, kad teismas priteis ir bus visiškai teisus“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Ir tai – dar ne pabaiga. Teismo sprendimu, pasak kurorto mero, Neringoje yra dar apie 12–13 pastatų, kuriuos reikia nugriauti ir tai, preliminariais skaičiavimais, mokesčių mokėtojams kainuotų per 10 mln. eurų.

Ateityje Neringos vadovai svarsto galimybę kreiptis į teisininkus, kad prieš išduodant statybos leidimus, teismas kiekvienu atveju patvirtintų, jog jis – legalus. Nes, pasak Neringos mero, šioje valstybėje jokie teisės aktai esą negalioja.