Per naktį sukurptą antikrizinį planą pliekia ne tik verslininkai, bet ir vienas jo krikštatėvių – Raimondas Kuodis. Pagaliau paaiškėjo, kad mokesčių sistema pakeista pagal jo straipsnį.

Reformų laukė septynerius metus

Aiškėja tikrieji antikrizinio plano autoriai. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis pripažino, kad mokesčių sistemos reformos laukė septynerius metus ir pagaliau valdžia atsižvelgė į jo siūlymus. "Pirmą mokesčių reformos paketą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paruošiau 2002 m. Nuo to laiko reikalai tik blogėjo, kol galų gale kažkas atkreipė dėmesį į tai, kas ten buvo parašyta", – vakar Užsienio investuotojų forumo surengtoje diskusijoje kalbėjo R.Kuodis.

Dar pernai lapkritį savo publikuotame straipsnyje R.Kuodis politikams siūlė panaikinti beveik visas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas ir jas pamiršti visiems laikams. Tas ir buvo padaryta, o valdžios sprendimus Lietuvos banko atstovas pateisina: "Dabar vyksta diskusijos, ar PVM lengvatos mėsai turi likti ar ne. Jos kyla, nes valdžia toleruoja turguose prekiaujančius kontrabandininkus, kurie įveža lenkišką mėsą. Tačiau šio mokesčio skirtumai šiose šalyse neturėtų būti lengvatų priežastis."

R.Kuodis taip pat linkęs pritarti Vyriausybės bandymui vienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus, pagal pajamas diferencijuoti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau turi naujų pasiūlymų.

"Nežinau, kuo tai baigsis, bet siūlau naikinti beveik visas viešąsias įstaigas, individualią veiklą, visus patentininkus, visus autorius ir sukurti normalią, tvarkingą mokesčių sistemą", – pridūrė jis.

Sveikatos mokestis – nesusipratimas

Tiesa, tiek R.Kuodis, tiek kiti forumo dalyviai kritikavo įvestą sveikatos draudimo mokestį. R.Kuodžio skaičiavimu, nors pajamų mokestis buvo sumažintas 3 proc., bendra mokesčio našta, palyginti su anksčiau galiojusiu 24 proc. pajamų mokesčio tarifu, išaugo 90 litų, mat sveikatos draudimo mokesčiui netaikomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

"Sveikatos draudimo mokestį laikau ne visai brandžiu būdu skirstyti pinigus, kuris aprašytas bihevioristinės (žmogaus veiksmai aiškinami per tam tikrą laiką susiformavusiais elgesio modeliais – red. past.) ekonomikos vadovėliuose, kai algą gavę žmonės pinigus išdėlioja į 10 dėžučių, skirtų maistui, pramogoms ir panašiai, nes neturi valios tvarkyti savo finansų. Valdžia tą patį pademonstravo su sveikatos mokesčiu", – palyginimą pateikė ekonomistas.

"Ernst & Young" partneris mokesčių klausimais Kęstutis Lisauskas pridūrė, kad sunku būtų rasti kitą valstybę pasaulyje, kurioje dividendai ar kitos pajamos iš kapitalo būtų apmokestintos sveikatos draudimo mokesčiu.

Vienodiems mokesčiams prieštaravo

R.Kuodis teigė nuo pat pradžių kritikavęs liberalų iškeltą visų mokesčių vienodinimo planą ir dėl to pasikeitusį įmonių pelno mokestį.

"Pelno mokesčio siūliau nejudinti iš viso, jis buvo daugmaž idealus. Tačiau iškilo problema, nes politinis kompromisas reikalavo paimti po gabaliuką iš kiekvienos programos. Abi liberalios partijos pasisakė už mokesčių vienodinimą. Artūras Zuokas rėmėsi Slovakijos pavyzdžiu, kurioje mokesčiai esą vienodi, tačiau nieko nežinojo apie atskirą sveikatos mokestį", – pasakojo R.Kuodis.

Pasak jo, ši idėja buvo gera tik tuo, kad skambėjo patraukliai, tačiau ekonominio pagrindo ji neturėjo.

Į diskusiją atvykusi Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė yra pažadėjusi "krizinius" mokesčius peržiūrėti kasmet. Jos nuomone, kai ekonominė padėtis taps normali, pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai turėtų būti pirmieji, kuriuos peržiūrėtų ir į buvusias vietas grąžintų valdžia. Vis dėlto tikslios datos, kada tai galėtų įvykti, ministerijos atstovė nurodyti nesiryžo.

Prarado investicinį patrauklumą

Nors dar praėjusiais metais Lietuva vadinta viena patraukliausių šalių investuotojams, šis titulas iš jos atimtas per vieną naktį. Nuo 15 iki 46 proc. išaugusi bendra mokesčių našta artimiausioje ateityje gali tapti veiksniu, kuris ne tik atbaidys užsienio investuotojus, bet ir lems tai, kad vietos kapitalas pasitrauks į palankesnes verslo sąlygas užtikrinančias šalis. Nors naikinti lengvatas buvo tikslingas žingsnis, pasikeitusi mokesčių bazė Lietuvą investuotojų žemėlapyje pavertė juodąja skyle.

Investuotojų forumo nariai Vyriausybei pateikė siūlymus, tarp kurių – sveikatos draudimo sistemos finansavimo naikinimas, nuo vadinamųjų pasyvių pajamų, tokių kaip dividendai, turto pardavimas, nuoma, mažesnio dividendų apmokestinimo grąžinimas, "Sodros" tarifų peržiūrėjimas didinant darbuotojų įmokos dalį arba nustatant įmokų ribas. Su siūlymais premjerui taip pat įteiktas 15 minučių trukmės vaizdo įrašas su rinkimų pažadais, kad Andrius Kubilius neužmirštų jų įgyvendinti.

Vyriausybei taip pat bus siūloma svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio klausimą, kuris buvo nagrinėtas dar 2004–2005 m.

Artūras Zuokas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas:

– Niekada tiksliai nebuvo įvardytos darbo grupės, kuri rengė antikrizinio plano projektą, asmenų pavardės. Aš ne kartą Andriui Kubiliui sakiau, kad norėčiau žinoti mums pateiktų ekonominių prielaidų autorius ir jie net galėtų savo siūlymus pasirašyti, tačiau konkretūs asmenys nebuvo įvardyti. Diskusijose dažniausiai buvo minimos pono Kuodžio, Nausėdos ir Šimonytės pavardės. Jie yra dalyvavę ir pasitarimuose.

Manau, kad į antikrizinį planą iš tiesų buvo įtraukta ir įgyvendinta nemaža dalis R.Kuodžio siūlymų. Jis buvo vienas pagrindinių konsultantų. Seku, ką jis kalba ir ką rašo, tačiau sutinku ne su viskuo. Kai kurie jo filosofiniai pasvarstymai yra per daug socialistiniai. Priimu juos kaip argumentus, bet ne kaip absoliučią tiesą. R.Kuodis yra puikus ekonomistas, tačiau kai kurios mūsų pažiūros iš esmės skiriasi. Ne visi jo pateikti siūlymai mus įtikino. Man daugiausia abejonių kėlė, iš kur bus gaunama pajamų į biudžetą, nes antikriziniu planu iš esmės siekta tik subalansuoti biudžetą.

Gerai, kad politikai sulaukia tokių ekonomistų kaip R.Kuodis pasiūlymų, bet nereiktų pamiršti, kad jis yra Lietuvos banko darbuotojas. R.Kuodis galėtų patarti ir Lietuvos banko vadovui, nes kai kurie centrinio banko veiksmai taip pat kelia abejonių. Turiu omeny pernai lapkritį Lietuvos banko priimtą sprendimą sumažinti komerciniams bankams taikomą privalomųjų atsargų normą nuo 6 iki 4 proc. – dėl to rinkoje turėjo atsirasti apie milijardas litų. Tuo pačiu metu Seimas priėmė sprendimą suteikti valstybės garantiją indėliams iki 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad valstybė suteikė daugiau garantijų komerciniams bankams, tačiau iš jų taip pat buvo galima pareikalauti tam tikrų veiksmų.