Projekto „Nuo atliekų iki galimybių: tvarūs maisto atliekų tvarkymo būdai (WOSAF)“ idėja gimė remiantis ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir vis didėjančiu poreikiu ieškoti tvarių sprendimų visoje maisto tiekimo grandinėje. Įprastai atliekų tvarkymas apsiriboja kompostavimu ar energijos gamyba, tačiau  mokslininkai kartu su partneriais ieško būdų  išgauti vertingas biologiškai aktyvias medžiagas iš šalutinių maisto gamybos produktų.

„Dirbdama KTU mokslo grupėje „Funkcionaliosios maisto medžiagos“ ir tyrinėdama įvairias šalutinės kilmės augalines žaliavas, pastebėjau, kad reikšminga dalis vertingų biologiškai aktyvių junginių lieka nepanaudota – dažnai jos pasilieka tokiose atliekose kaip žievelės, sėklos ar išspaudos“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.

Inovatyvūs produktai

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lodzės universitetu (Lenkija) ir Aveiro universitetu (Portugalija), o galimybę jam startuoti suteikė ECIU universitetas – tarptautinis universitetų aljansas, vienijantis mokslininkus bendrai spręsti realius visuomenės iššūkius.

Tokia partnerystė leidžia ne tik keistis žiniomis, bet ir kartu ieškoti sprendimų aktualiais maisto atliekų perdirbimo klausimais. Tyrimai orientuoti į praktinį pritaikymą – siekiama, kad sukurtos technologijos veiktų ne tik laboratorijoje, bet ir realioje rinkoje.

Projekto tikslai glaudžiai dera su ES žiedinės ekonomikos ir žaliojo kurso kryptimis – mažinti atliekų, tausoti aplinką ir kurti ekonominę vertę.

Tvarus maisto atliekų tvarkymas – ekonomiškai pagrįsti, socialiai naudingi ir ekologiškai saugūs sprendimai, skirti mažinti atliekų ir išnaudoti jų potencialą. Užuot vaisių ar daržovių likučius išmetus, jie gali būti panaudoti bioaktyvioms medžiagoms išgauti, tinkamiems maisto papildams, natūraliems konservantams ar kosmetikai.

Džiugu, kad jaunajai kartai vis labiau rūpi tvarumas, žiedinės ekonomikos principai ir inovatyvūs sprendimai.

„Šiuo metu kartu su užsienio partneriais siekiame sukurti inovatyvius produktus, tokius kaip valgomoji plėvelė iš augalinės kilmės šalutinių produktų, kuri gali būti naudojama maisto pakuotėse kaip natūrali ir ekologiška alternatyva tradicinėms plastikinėms pakuotėms. Be to, tyrinėjame ir kuriame dvifazes kosmetikos priemones, kuriose derinamos natūralios bioaktyvios medžiagos, siekdami užtikrinti didesnį efektyvumą ir tvarumą kosmetikos pramonėje“, – teigia doc. dr. M. Pukalskienė.

Iššūkiai ir potencialas

Bioaktyvūs ingredientai dar nėra plačiai naudojami – jų diegimas reikalauja išsamių tyrimų, aiškaus teisinio reglamentavimo ir nemažų investicijų. Be to, vartotojų pasitikėjimas dar tik formuojasi, todėl svarbu šviesti visuomenę ir stiprinti pasitikėjimą tokiais produktais. Nuo idėjos iki komercializavimo dažnai praeina keleri metai – reikia ne tik išgauti veikliąsias medžiagas, bet ir įrodyti jų saugumą, stabilumą ir poveikį.

Tvarios pakuotės, pavyzdžiui, valgomosios, šiuo metu kainuoja daugiau nei įprastos plastikinės, nes jų gamyba dar plačiai neišvystyta. Panaši situacija ir dėl kosmetikos – tvarūs ar natūralūs ingredientai kainuoja brangiau dėl specifinių žaliavų ir papildomų tyrimų. Tačiau tokie sprendimai padeda mažinti atliekas ir saugoti aplinką. Be to, vis daugiau žmonių vertina natūralumą ir saugumą, todėl tokių produktų paklausa nuolat auga. Tobulėjant technologijoms, tikėtina, kainos ilgainiui mažės.

„Džiugu, kad jaunajai kartai vis labiau rūpi tvarumas, žiedinės ekonomikos principai ir inovatyvūs sprendimai. Labai džiaugiuosi, kad šiame projekte dalyvauja ir studentai, – jiems tai puiki galimybė įgyti vertingos patirties“, – sako mokslininkė.

Mažinimo reikšmė

Įgyvendinant projektą siekiama ne tik mažinti maisto atliekų, tausoti gamtos išteklius ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir kurti ekonominę vertę – tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis, gali virsti naujais, naudingais produktais.

Projekto rezultatai gali turėti tiesioginį poveikį kasdieniam gyvenimui – atsiranda daugiau natūralių, funkcionalių produktų, galinčių padėti stiprinti imunitetą ar net sumažinti tam tikrų ligų riziką.

Dažniausiai tokiais sprendimais domisi maisto ir kosmetikos gamintojai, nes jie ieško natūralių, tvarių ingredientų. Susidomi ir pakuočių gamintojai, siekiantys kurti aplinkai draugiškas pakuotes. Šios idėjos yra įdomios ir ūkininkams, biotechnologijų įmonėms, farmacijos sektoriui ir net tekstilės pramonei, kuri domisi natūraliais dažais ar biopolimerais.

Ateities perspektyvos

Produktus, išgautus iš šalutinių gamybos / perdirbimo atliekų, rinkoje galėsime pamatyti per artimiausius kelerius metus, tačiau kai kurie jau pasiekė vartotojus. KTU mokslininkai jau sukūrė aviečių sėklų aliejų, gaunamą iš išspaudų, pasižymintį antioksidacinėmis savybėmis ir tinkantį tiek kosmetikai, tiek maistui. Sukurti juodųjų morkų ekstraktai su natūraliais dažančiais junginiais ir džiovinti milteliai iš vaisių ir daržovių išspaudų, kurie gali būti naudojami gaminant sveikatai palankius produktus.

Šie pavyzdžiai rodo, kad tokios inovacijos jau veikia realybėje, tačiau reikia daugiau gamintojų, kurie jas pritaikytų platesniu mastu. Technologijos tobulėja, vartotojų susidomėjimas auga, todėl tikėtina, kad tokių produktų rinkoje bus vis daugiau.