Korporacijų naudai

Jau įsigaliojo muitai į JAV importuojamoms Kanados ir Meksikos prekėms. Skaičiuojama, kad šie tarifai paveiks daugiau kaip 918 mlrd. dolerių vertės JAV importą iš abiejų šalių. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pasirašė įsaką padidinti jau anksčiau Kinijai įvestą 10 proc. tarifą iki 20 proc., taip papildant šiuo metu taikomus mokesčius įvairioms kiniškoms prekėms. Vašingtonas žada ir iš ES importuojamoms prekėms įvesti 25 proc. tarifą.

Visos šios šalys ketina įvesti atsakomuosius muitus. Toks prekybos karas lėtintų ir Lietuvos ekonomikos augimą: Lietuvos banko skaičiavimais, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) lėtėtų maždaug po 0,1 proc. kasmet. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius LRT Radijui sakė manantis, kad šalies BVP augimas galėtų sumažėti dar daugiau – 0,3–0,5 proc.

Skaičiuojama, kad į JAV eksportuojama 7 proc. visos lietuviškos produkcijos, tiesiogiai abiejų šalių prekybos apimtis – nelabai didelė. Vis dėlto muitai gali kur kas smarkiau paveikti kitas ES valstybes, kurios Lietuvai svarbios kaip eksporto rinkos.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius dr. Vaidas Gaidelys sako, kad pirmosios D. Trumpo kadencijos metu įvestų muitų praktika parodė, kad kainos vidaus rinkose pakilo nuo 10 iki 30 proc. Pasak ekonomisto, beveik nėra abejonių, kad jei visi žadami muitai išties bus įvesti, kylančios kainos paveiks paklausą ES.

„Muitais įprastai valstybės bando spręsti savo prekybos deficito problemas. Kitaip kalbant, pasižiūrėjus į ES ir JAV, ES prekyboje su JAV turi teigiamą prekybos balansą, t. y. apie 233 mlrd. dolerių. ES yra labai naudingas šitas dalykas, o JAV čia turi praradimų. Tas pats yra dėl Kinijos, ten, man atrodo, dar didesnis perteklius, sudarantis apie 300 mlrd. dolerių kinų naudai“, – dėsto dr. V. Gaidelys.

Dar didesnis deficitas JAV biudžete atsiras, jei, kaip deklaruoja D. Trumpo dabartinė administracija, ji sumažins pelno mokestį didelėms korporacijoms. „Pirmosios D. Trumpo kadencijos metu pelno mokestis didelėms korporacijoms buvo sumažintas nuo 35 iki 21 proc. Tai tikriausiai buvo didžiausias toks sumažinimas nuo 1986 m. Dabar pelno mokestį norima sumažinti iki 15 proc. – bent jau viešai taip teigiama. Tokiu atveju tai reikės kaip nors kompensuoti ir vienas iš būdų kompensuoti biudžeto deficitą yra būtent šis – turint neigiamą prekybos balansą su kai kuriomis šalimis, jį atsverti muitais. Tai nėra nauja pasaulyje. Kiek žinau, jie taip pat yra įsipareigoję iki 25 proc. sumažinti pajamų mokesčius, iš dalies panaikinti paveldėjimo mokesčius“, – muitų skelbimo logiką aiškina ekspertas.

Nors D. Trumpas konkrečių ES prekių, kurioms bus taikomi papildomi tarifai, kol kas neįvardijo, pasak jo, muitai turės įtakos daugeliui bloko importuojamų prekių, įskaitant automobilius.

Kokie ES pramonės sektoriai nukentės labiausiai, priklausys nuo to, kokioms prekėms galiausiai bus įvesti muitai, bet dr. V. Gaidelys mano, kad šiuo atveju greičiausiai bus nusitaikyta į Vokietijos automobilių pramonę. „Ši pramonė tikriausiai ir nukentėtų labiausiai, nes Vokietija, atrodo, 71 mlrd. dolerių perteklių turi prekybos balanse su JAV, kitaip kalbant, Vokietija gerokai iš to uždirba. Šiuo atveju tai turėtų įtakos Lietuvos verslams – glaudžiai bendradarbiaujame kaip ES nariai, aptarnaujame dalį Vokietijos gamintojų, Lietuvoje gaminamos atskiros komplektacijos dalys, iš mūsų importuojami įvairūs mineraliniai produktai, trąšos ir t. t.“, – apie galimus padarinius svarsto ekonomistas.

Jis sutinka su kitais ekspertais, sakančiais, kad ilgainiui muitų karai neatneša jokios naudos. „Tiesiog D. Trumpas savo santykinai trumpalaikės kadencijos perspektyvoje bando išspręsti savo šalies neigiamą prekybos balansą. Kitas sprendimas galėtų būti tam tikrų susitarimų skaičiaus padidinimas. Pavyzdžiui, D. Trumpas nori, kad Europa pirktų daugiau brangesnių JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD). Tokiu atveju galėtų būti toks susitarimas: Europa didina dujų iš JAV įsigijimą, o JAV neįveda muitų“, – teigia dr. V. Gaidelys.

Padariniai: dr. V. Gaidelys primena, kad 1929–1934 m. vykdyta drastiška JAV muitų politika pasaulio prekybą sumažino 65 proc., o pagilėjusi ekonominė krizė paskatino Didžiąją depresiją. / KTU nuotr.

Karų istorija

Ekonomistas primena, kad istoriškai galima išskirti bent šešis panašius muitų karus. Pirmasis iš jų tikriausiai prasidėjo dar Napoleono laikais. „Būtent Prancūzija buvo įvedusi muitus prieš Jungtinę Karalystę (JK). Napoleonas, siekdamas susilpninti britų ekonomiką, atrodo, 1806 m. įvedė muitus ir, aišku, britai atsakė blokuodami Prancūzijos uostus. Prancūzija patyrė didelį ekonominį nuostolį, tai sukėlė ekonominį chaosą ir prisidėjo prie Napoleono žlugimo“, – pasakoja dr. V. Gaidelys.

Vienas iš ryškiausių prekybos karų vyko ir 1929–1934 m., kai JAV nusprendė įvesti muitus daugybei šalių. „Tada Jungtinės Valstijos įvedė net iki 60 proc. muito tarifą, norėjo apsaugoti savo gamintojus. Europa ir Kanada atsakė tokiais pat muitais ir tuo metu pasaulio prekyba sumažėjo 65 proc., ekonomikos nuosmukis dar labiau pagilėjo. Kai kurie ekonomistai mano, kad tokie veiksmai paskatino Didžiąją depresiją“, – teigia ekonomistas.

„Jeigu pasižiūrėtume, kas įvyko prieš Antrąjį pasaulinį karą, dar buvo  Japonijos ir Kinijos muitų karas, vykęs 1930–1937 m. Muitai buvo įvesti iš Japonijos pusės, kinai irgi įvedė atsakomuosius muitus. Manoma, kad tai pablogino tarpusavio santykius ir prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo veiksmų iš Japonijos pusės“, – tęsia jis.

D. Trumpas nori, kad Europa pirktų daugiau brangesnių JAV SGD. Tokiu atveju galėtų būti toks susitarimas: Europa didina dujų iš JAV įsigijimą, o JAV neįveda muitų.

Na, o vienas iš naujausių tarptautinių prekybos karų buvo vadinamasis JAV ir ES plieno ir aliuminio karas. „2018–2021 m. buvo įvesti 25 proc. muitai plienui ir 20 proc. muitai aliuminiui. Tuo metu buvo argumentuojama nacionaliniu saugumu ir šie muitai buvo įvesti ne tik ES, bet ir Kinijai, Kanadai. Padariniai buvo tokie, kad ES, Kanada ir Kinija atsakė papildomais muitais viskiui, sojų pupelėms, motociklams ir kitoms prekėms. Jungtinėms Valstijoms tai kainavo milijardus dolerių. Tokie JAV gamintojai kaip „Harley-Davidson“ netgi perkėlė savo gamybą į užsienį. JAV administracija 2021 m. pradėjo derybas ir švelnino muitus ES“, – pasakoja dr. V. Gaidelys.

„Iš esmės tai trumpalaikiai sprendimai, jei jie trunka trejus, šešerius ar septynerius metus, bet galiausiai tai turi neigiamų padarinių. Manau, dabar tiesiog bandoma spręsti susidariusį JAV prekybos su ES deficitą, nes pernai jis ganėtinai smarkiai išaugo. 2023 m. ES, atrodo, turėjo apie 180 mlrd. dolerių perteklių, o 2024 m. – 233 mlrd. dolerių perteklių. Turbūt tai ir paskatino JAV, nes jų valstybės skola didėja. Tačiau finale vis tiek tai yra nuostoliai, nes atsakomieji muitai uždedami tai šaliai, kuri pirmoji nusprendė įvesti muitus. Rezultatas būna toks, kad patiri nuostolių, padidini kainas savo vartotojams vidaus rinkoje. Toks sprendimas padidins kainas ir JAV, ir ES, priklausomai nuo to, kam galiausiai bus įvesti muitai“, – dėsto KTU profesorius.

Šaknys: manoma, kad JAV muitai pirmiausia nutaikyti į Vokietijos automobilių pramonę. / H. Schmidto / DPA nuotr.

Yra ir pranašumų?

Nors politikai vis pabrėžia, kad prekybos karuose laimėtojų nebūna, teorija ir praktika rodo, kad vis dėlto galima įžvelgti ir muitų karų pranašumų. Pasak dr. V. Gaidelio, visų pirma muitų karais į pirmą planą iškeliama vietinės gamybos apsauga: „Vietinės įmonės gali plėsti savo gamybą, stiprinti pozicijas. Kai JAV 2018 m. įvedė plieno muitus, manoma, kad tai prisidėjo prie vietinių gamyklų konkurencingumo ES išlaikymo. Taip pat buvo sukurta papildomų darbo vietų, apsaugant savo rinką nuo užsienio produktų. Taigi mažėjo ir nedarbas.“

„Taip pat ir Kinijai įvedus muitus iš JAV importuojamoms elektronikos dalims, Pekinas patyrė teigiamą efektą, nes skatino gamybą šalies viduje, – primena ekonomistas. – Be to, galima įvardyti ir nacionalinio saugumo stiprinimą. Siekiama apsaugoti savo rinką nuo užsienio tiekėjų, nes jei esi priklausomas, pavyzdžiui, nuo užsienio karo pramonės, rizikuoji vieną dieną būti labai pažeidžiamas, kadangi gali atsitikti taip, kad neturėsi nei dalių, nei įrangos.“

Galiausiai muitai prisideda prie valstybės biudžeto pajamų didinimo. „Tik JAV atveju yra taip, kad sumažinami mokesčiai korporacijoms, bet padidinami mokesčiai vidaus vartojimui. Žmonės tiesiog patys susimokės už tuos muitus, o korporacijos mokės mažiau“, – priduria dr. V. Gaidelys.

Naujos rinkos

Beveik prieš 100 metų muitų karai prisidėjo prie Didžiosios depresijos. Dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis į muitų karų efektus veikiausiai reikėtų žiūrėti atsargiau nei, pavyzdžiui, D. Trumpo pirmosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose metu.

„Tokie ekonominiai sukrėtimai, kaip karai, kas dabar ir vyksta Ukrainoje, muitai, be abejo gali privesti prie Didžiosios depresijos ir ko nors panašaus. Tačiau tai šiuo atveju labai priklausys nuo situacijos pasaulinėse rinkose ir kitų žaidėjų, ką jie darys, kaip atsakys į tokius JAV veiksmus. Tačiau paprastai muitai vienašališkai nebūna įvedami, o tokiu būdu mažinamas šalių bendradarbavimas“, – sako dr. V. Gaidelys.

„Jei tokia situacija per daug neįsibėgės, rinka turėtų susireguliuoti, bet, aišku, kad bus sukrėtimų […]. Kaip ir minėjau, JAV taip bando skatinti savo gamintojus, ko gero, ES darys lygiai tą patį, – taip manoma“, – tęsia jis.

Sumažinami mokesčiai korporacijoms, bet padidinami mokesčiai vidaus vartojimui. Žmonės tiesiog patys susimokės už tuos muitus, o korporacijos mokės mažiau.

Štai Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šią savaitę pareiškė, kad nori suteikti sunkumų patiriantiems Europos automobilių gamintojams atokvėpio – papildomo laiko, kad jie galėtų pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, nesulaukdami baudų. Tai taip pat galima vertinti ir kaip savo pramonės skatinimą.

KTU profesorius primena, kad ES neseniai taip pat pasirašė prekybos susitarimą su Indija. Taip bandoma ieškoti alternatyvų, siekiama sumažinti galimų muitų poveikį: „ES priėmė strateginį sprendimą. Svarbu, kad ES taip pat bando saugoti savo rinką nuo pigesnių prekių iš Kinijos. Čia yra rizika, nes dalis JAV automobilių gamintojų netgi siūlo savo gamyklas kinams išsinuomoti – tai negerai. Mums reikia ieškoti alternatyvių rinkų ir, aišku, žiūrėti, kokiose šalyse galime jų rasti.“

„ES vartotojų yra gal 200 mln. daugiau nei JAV […]. Prekybos disbalansas gali išsilyginti, tik klausimas, kuriam laikui ir ar nebus rasta alternatyvų, – svarsto dr. V. Gaidelys. – Rinkų yra daug: visa Pietų Amerika, Indonezija, Australija. Būtent Australija turi glaudžius ryšius su Britanija, gali būti, kad ta kryptimi irgi atsiras koks nors prekybos suintensyvėjimas.“

Prisitaikyti – išlaikant ekonomikos gyvybingumą

JAV yra penkta pagal svarbą Lietuvos įmonių prekybos partnerė. Šiai įvedus tarifus Europai, Lietuvos prekės JAV pabrangtų ir taptų mažiau konkurencingos, dėl to eksportas į šią šalį, tikėtina, žymiai mažėtų, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Ernestas Einoris.

„Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, net 40 proc. eksporto vertės į JAV sudaro perdirbti naftos produktai. Po keliolika procentų sudaro plastiko produktų ir baldų eksportas. Būtent šios Lietuvos pramonės šakos nukentėtų labiausiai, jei JAV įves didesnius mokesčius europietiškoms prekėms“, – teigia E. Einoris.

Pasak eksperto, jei dėl tarifų ekonominių sunkumų patirtų ir kitos Lietuvos prekybos partnerės, pavyzdžiui, Vokietija, užsakymų Lietuvos įmonėms iš šių šalių taip pat sumažėtų: „Bendra JAV ir ES prekyba pernai pasiekė beveik 1 trln. dolerių. Dėl tarifų labiausiai nukentėtų Europos automobilių, chemijos ir gamybinių įrengimų pramonė. Štai Vokietija į JAV 2023 m. eksportavo 400 tūkst. keleivinių automobilių, t. y. 12,9 proc. nuo bendro eksporto – sumažėję pardavimai JAV rinkoje gali dar labiau pažeisti ir taip didžiulių iššūkių patiriančią Vokietijos pramonę.“

Reikšmė: pasak E. Einorio, net 40 proc. Lietuvos eksporto vertės į JAV sudaro perdirbti naftos produktai. / LLRI nuotr.

Visgi, mokesčius JAV prekėms taiko ir Europa, pavyzdžiui, amerikietiškiems automobiliams taikomas 10 proc. importo tarifas. Europietiški automobiliai JAV apmokestinti mažesniu – 2,5 proc. tarifu, tačiau Amerikoje itin populiarūs pikapai – 25 proc.

„Politinius ir ekonominius tarifų karų laimėtojus atpažinti nėra paprasta, tačiau pralaimėtojai akivaizdūs – tai vartotojai. Didesni mokesčiai prekėms pirmiausia paveiks JAV pirkėjus, o vietos gamintojams gali tekti ieškoti kitų alternatyvų kitose rinkose, kurios, tikėtina, yra brangesnės. Vis dėlto net tai mažai tikėtina, turint omenyje, kad papildomus mokesčius Amerika žada taikyti importui iš daugumos pasaulio šalių“, – sako E. Einoris.

Anot LLRI eksperto, didžiųjų pasaulio valstybių sprendimų kontroliuoti Lietuva negali, todėl turėtų dėti visas pastangas, kad būtų išlaikytas šalies ekonomikos gyvybingumas. „Sutelkus dėmesį į Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą, perteklinių reguliavimų šalinimą ir investicinės aplinkos gerinimą, galime amortizuoti neigiamus Amerikos tarifų padarinius Lietuvos ekonomikai“, – mano jis.

Analogiškai namų darbus atlikti derėtų ir ES. „Ne įvesti naujus reglamentus ir direktyvas, o imti šalinti galiojančius biurokratinius suvaržymus. Tai padidintų ES pramonės konkurencingumą ir leistų pakeisti galimus praradimus JAV rinkoje didinant eksportą į kitas šalis“, – neabejoja E. Einoris.