Indėlis svarus

2 mlrd. eurų – tiek metinių pajamų iš turizmo gauna Lietuvos valstybė. Ir nors nėra žinoma, kiek iš tų pajamų generuoja muziejai, tačiau, pasak Valstybinio turizmo departamento laikinosios direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, muziejai yra labai svarbūs turizmui, o jų gaunamos pajamos iš turizmo sukuria svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką. Geri muziejai yra turizmo traukos objektas, todėl stengiamasi juos aktyviai išnaudoti šalies turizmo rinkodaroje.

Kaip nuogąstavo Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Raimundas Balza, mūsų šalyje nėra sukurti kultūros ir kūrybos produktų vertinimo kriterijai, todėl ekonominės muziejų naudos skaičiavimo metodika neveikia. Tačiau pasidžiaugė, kad kuriama intelektualinė muziejų nauda šaliai – akivaizdi.

''Jau priimtina nuomonė, kad Lietuvos muziejų ir viso kultūros lauko kuriama intelektualinė kultūrinė vertė daro ilgalaikį poveikį šalies klestėjimui, prisideda prie visuotinio gėrio kūrimo, skatina visuomenės ir kiekvieno jos nario sąmoningumą, augina pilietinį ir socialinį pasitikėjimą savimi, suteikia tapatybę, padeda kiekvienam kurti autentišką asmeninį santykį su šalies istorine atmintimi, kultūra. Visa tai nėra matuojama materialiais matais, bet akivaizdu, kad  kultūrinės muziejų veiklos sukuriama ekonominė nauda visuomenei yra didesnė už investicijas'', – teigė R.Balza.

Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą.

''Galima kalbėti ir apie tai, kad muziejuose kuriami kultūros produktai ir paslaugos inspiruoja įvairias tiesiogiai ir netiesiogiai su muziejų veikla susijusių sričių investicijas, inovacijas ir plėtrą'', – pridūrė LMA valdybos pirmininkas.

Daugėja lankytojų

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – vienas populiariausių Lietuvoje, per metus sulaukia apie 45 tūkst. lankytojų. Kaip teigė šio muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė, tokiu lankytojų srautu nesiskundžiama. Nors labai didelių užsieniečių grupių pašnekovė neišskyrė, tačiau muziejuje pastebima pavienių užsieniečių, apsilanko ir organizuotų grupių, biologinio profilio specialistų bei studentų.

R.Balza sutiko, kad lankytojų skaičiumi nesiskundžiama į populiariausius turizmo maršrutus Lietuvoje patenkančiuose muziejuose.

''Lietuvoje jau keletą metų auga turizmo srautai. Kartu stebime ir  kasmet didėjantį užsienio turistų muziejuose skaičių, – teigė R.Balza. – Dažniausiai į Lietuvą atvykstama dėl kultūrinio turizmo objektų (muziejų, pilių, dvarų, piliakalnių), domimasi autentiška praeities ir dabarties lietuvių gyvensena. Jau keletą metų pastebima, kad suaktyvėjo ir vietinis turizmas. Pasidairę po svetimus kraštus, šalies gyventojai iš naujo atranda vietinės kultūros, istorijos, technikos, gamtos, paveldo vertybes, atostogauja Lietuvoje ir, be abejonės, lankosi muziejuose. Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą. Viena jų – bendradarbiauti su turizmo rinkodaros profesionalais.''

Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse.

Valstybinio turizmo departamento laikinoji direktorė I.Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra nemažai labai įdomių ir netradicinių muziejų, kurie savo unikalumu traukia ne tik vietinius, bet ir užsienio turistus.

''Dalis muziejų išties sulaukia daugiau užsienio turistų nei vietinių, pavyzdžiui, Trakų istorijos muziejus, kuris yra lankomiausias Lietuvoje. Užsienio turistai ypač mėgsta Šaltojo karo muziejų Plateliuose (Plungės r.) – tokių muziejų pasaulyje yra tik trys. Taip pat Okupacijos ir laisvės kovų muziejus Vilniuje (buvęs KGB muziejus), Valdovų rūmai, Jūrų muziejus nestokoja užsienio lankytojų. Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse'', – tikino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

R.Balza atkreipė dėmesį, kad mažesniuose miesteliuose esančių muziejų sezoniškumas anksčiau buvo problema, kuri dabar po truputį nyksta: ''Skirtingą situaciją matome Trakų, Kretingos, Rokiškio ar kituose muziejuose. Galima drąsiai konstatuoti, kad dar prieš keletą metų Lietuvos muziejuose buvęs gana ryškus sezoniškumas šiuo metu stabiliai mažėja.''

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovė A.Kleišmantienė sakė, kad lankytojų padaugėja rudenį ir pavasarį, bet tai daugiausiai būna susiję su moksleivių lankomumo srautais.

Ieško inovacijų

I.Trakimaitė-Šeškuvienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais atsiranda daugiau privačių muziejų, kurie yra gana modernūs, inovatyvūs, šiuolaikiški, atitinkantys pasaulines turizmo tendencijas, orientuoti į potyrius ir pojūčius.

''Viena iš laukiamiausių šių metų turizmo naujienų yra MO muziejus (pirmojo privataus Lietuvos šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, – red. past.). Tai visiškai privati iniciatyva. Muziejaus pastatą projektavo vienas garsiausių JAV architektų Danielis Libeskindas. Muziejus pristatys didžiausią Lietuvoje modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir taps dar vienu traukos objektu užsienio turistams, be abejo, ir vietiniams'', – teigė I.Takimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, į muziejus keliautojus šiuo metu stengiamasi pritraukti įvairiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip ''Muziejų naktis'', kurios sulaukia itin didelio susidomėjimo – prie muziejų nusidriekia milžiniškos eilės.

LMA valdybos pirmininko manymu, nors svarbiausias dalykas yra turinys, labai didelę reikšmę turi ir muziejininkų sugebėjimas  komunikuoti įvairiomis priemonėmis, pristatyti savo veiklą, užmegzti ryšius, skatinti įsitraukti turistus.

''Puikus pavyzdys – projektas ''Lietuvos muziejų kelias'', šiemet plėtojantis temą ''Nepriklausomybės metų ženklai'', aktualizuojantis Valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, skatinantis integralų valstybės ir europietiškos kultūros paveldo suvokimą'', – sakė R.Balza.

Visgi R.Balza nuogąstavo, kad nors ir būtina investuoti į komunikaciją, tačiau Lietuvoje muziejai turi skirtingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Nacionalinių ir valstybinių muziejų biudžetuose lėšų komunikacijai atsiranda, o mažesnieji dažnai net neturi šią sritį profesionaliai išmanančių specialistų.