Šių metų pradžioje sumažėjusį Lietuvos eksportą smuko du sektoriai - naftos perdirbimo ir trąšų gamybos, sako "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, su Ukraina prekiaujančios Lietuvos įmonės gerų rezultatų šiemet neturėtų tikėtis.

"Viskas būtų gerai, jei ne dvi įmonės ("Orlen Lietuva" ir "Achema" - BNS), kurių rezultatai yra labai prasti - naftos produktų eksportas labai susitraukė, lyginant su praėjusių metų sausiu, ir trąšų eksportas yra gerokai mažesnis. Šie du sektoriai labai slopina Lietuvos pramonę ir apdirbamąją gamybą. (...) Tačiau vertinant kitus sektorius, nėra jokių rimtesnių problemų, nes dauguma kitų įmonių gamybos apimtis padidino šių metų pradžioje", - BNS sakė N.Mačiulis.

Anot jo, apdirbamoji gamyba be naftos produktų sausio mėnesį buvo 9 proc. didesnė nei prieš metus. Vertindamas artimiausio laikotarpio šalies eksporto galimybes, ekonomistas teigė, kad rezultatai nebus džiuginantys.

"Kol kas pramonės duomenys turbūt ir artimiausiais keliais mėnesiais nebus labai džiuginantys, bet tai yra susiję tik su keliomis įmonėmis - su naftos perdirbimo bei trąšų gamintojais, kurie sudėtingiau konkuruoja užsienio rinkose", - kalbėjo N.Mačiulis.

DNB banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė BNS sakė, kad šalies ekonomikos varikliu buvęs eksportas ir toliau silpnėja.

"Duomenys dar kartą patvirtina, kad šis lokomotyvas, kuriuo rėmėsi Lietuvos ūkis pastaraisiais metais, toliau išsikvepia. Reikia atkreipti dėmesį į metų pokytį ir į lietuviškos kilmės eksporto be mineralinio kuro pokytį - šis rodiklis krito 2.9 procento", - kalbėjo analitikė.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas šių metų sausį siekė 5,862 mlrd. litų, importas - 6,425 mlrd. litų, arba atitinkamai 11,1 proc. bei 11,7 proc. mažiau nei 2013-ųjų sausio mėnesį.

Anot DNB analitikės, Lietuvos pramonės produkcija užsienio rinkose tampa vis mažiau konkurencinga.

"Žinoma, tam įtakos turi ir Rusijos situacija, nes Lietuvos pramonė apie dešimtadalį savo produkcijos eksportuoja į šią rinką. Palyginti su pernai metų pradžia, mūsų prekių konkurencingumas šioje rinkoje sumažėjo stipriai vien dėl rublio nuvertėjimo. Nuo praėjusių metų pradžios rublis lito atžvilgiu nukrito daugiau nei penktadaliu. Reikšmingas mūsų valiutos stiprėjimas ir mūsų prekių konkurencingumo sumažėjimas", - sakė I.Genytė-Pikčienė.

Analitikė prognozavo, kad šiais ar kitais metais paklausa iš Vakarų padės kompensuoti praradimą Rytuose.

Paklaustas, kaip Ukrainos ir Rusijos konfliktas gali atsiliepti Lietuvos eksportuotojams, N.Mačiulis teigė, kad su Ukraina prekiaujančios įmonės gerų rezultatų šiemet neturėtų tikėtis.

"Visų pirma, Lietuva gana mažai eksportuoja į Ukrainą, didžioji dalis yra reeksportas arba mineralinių produktų eksportas. Prekybiniai ryšiai tikrai nėra labai tamprūs. Bet aišku, kad tos įmonės, kurios daugiau prekiauja ar yra investavusios, turi ten savo gamyklas, kažkokio turto, tai jų rezultatai turbūt bus prastesnis", - sakė "Swedbank" ekonomistas.

Pasak N.Mačiulio, kur kas didesnį pavojų kelia galimas Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) ekonominių santykių pablogėjimas.

"Jeigu tas politinis konfliktas (Rusijos ir Ukrainos - BNS) toliau eskaluosis, Europos Sąjunga pradės taikyti daugiau ekonominių sankcijų ir jeigu Rusija pradėtų taikyti atsakomąsias priemones, tai būtų didesnis poveikis Lietuvos ekonomikai", - teigė N.Mačiulis.

Kartu jis pripažįsta, kad tokio scenarijaus tikimybė nėra didelė, nes Rusija turėtų vengti tokio scenarijaus, kuomet būtų apriboti prekybiniai ir ekonominiais santykiai su ES.

Statistikos departamento duomenimis, svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (17,6 proc.), Latvija (10,4 proc.), Vokietija (8,8 proc.) ir Lenkija (7,9 proc.), importo - Rusija (21,8 proc.), Vokietija (9,7 proc.), Lenkija (9,6 proc.) ir Latvija (6,8 proc.). Eksportas į Rusiją per metus padidėjo 8,3 proc., tik lietuviškos kilmės prekių eksportas - 11,6 proc., o per mėnesį - atitinkamai sumažėjo 29,5 proc. ir išaugo 14,6 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją mėnesio padidėjimui įtakos turėjo atnaujintas pieno produktų eksportas.