„Infliacija piką pasieks dabar, liepos mėnesį. Liepą dar matome kainų padidėjimą dėl brangesnės elektros ir dujų, bet daugelio kitų prekių kategorijų ir paslaugų kainos jau rugpjūtį pradės mažėti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas.

„Dabar stovime ant viršukalnės ir iš tiesų ta infliacija, tas kainų pokytis, lyginant su laikotarpiu prieš metus, dabar yra daugiau nei 20 proc. didesnis. Tokių kainų šuolių nematėme ketvirtį amžiaus, bet čia yra pabaiga“, – tikino jis.

Lėtėsiančią infliaciją, anot N. Mačiulio, galima prognozuoti žvelgiant į „nuo aukštumų atsitraukusias“ žaliavų, pavyzdžiui, įvairių pramoninių metalų, naftos kainas.

Tokių kainų šuolių nematėme ketvirtį amžiaus, bet čia yra pabaiga.

„Varis, aliuminis, plienas atpigę beveik trečdaliu. Taip pat ir nafta yra gerokai atpigusi“, – paminėjo jis, dar pridūręs, jog mažėja ir maisto žaliavų kainos, išaugusios kilus nerimui dėl maisto trūkumo ir didelio masto bado grėsmės, Rusijai neleidžiant jos užpultai Ukrainai išplukdyti grūdų.

„Ta problema išlieka, bet matome net ir ten maistinės žaliavos (kviečiai, kukurūzai, kiti grūdai) kainuoja gerokai pigiau nei Rusijai užpuolus Ukrainą“.

Ekonomistas akcentuoja, kad žaliavos pinga rinkose nerimaujant dėl nemenkos pasaulinės recesijos tikimybės.

Statistikos departamento skaičiavimais, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) birželį metinė infliacija (palyginti su 2021 m. birželiu) sudarė 20,5 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 21 proc.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, kietojo kuro, daržovių, duonos ir grūdų produktų, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, dujų kainų padidėjimas bei drabužių ir telefonų įrangos kainų sumažėjimas.

Tuo metu šių metų birželį vidutinė metinė infliacija pagal SVKI sudarė 11,8 proc., pagal VKI – 12 proc.

N. Mačiulis: kai kuriose valstybėse tam tikra recesija yra pageidautina ir beveik neišvengiama

Ekonomikos augimo sulėtėjimas daugelio šalių centriniams bankams yra vienintelis kelias prislopinti kainų augimo tempus, taip siekiant užtikrinti, kad infliacijos lūkesčiai vis dar būtų valdomi, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tam tikra recesija pasaulyje, kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra pageidautina ir beveik neišvengiama. Nes didelė dalis kainų šuolio yra susijusi su pertekline paklausa. Čia ištakų reikia ieškoti pandemijos metu dalinant pinigus, išaugus pajamoms, susikaupus finansiniams rezervams ir norui dabar labai daug vartoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo N. Mačiulis.

Būtent tai, kad gamybos tempai taip ir nepasivijo paklausos, kurią skatino centriniai bankai, ekonomisto požiūriu ir yra viena iš pagrindinių infliacijos priežasčių.

„Būtent per pastaruosius metus matėme, kuomet vartojimo potencialas, ypač JAV, kai kuriose Europos valstybėse gerokai viršijo galimybes pagaminti prekes ir tiekti paslaugas. Kai susidaro toks atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos, iš karto matome didžiulį kainų šuolį“, – aiškino jis.

Ir nors Europos centrinis bankas (ECB) savo pinigų politika vis dar išsiskiria iš kitų šalių centrinių bankų, tačiau pirmojo palūkanų normų didinimo jis veikiausiai imsis jau šį ketvirtadienį, o dar kelis kartus palūkanas turėtų kilstelėti rudenį.

„Nepaisant to, kad infliacija euro zonoje yra šiek tiek kitokia, negu likusiame pasaulyje, susijusi su Rusijos karu Ukrainoje, apribotu dujų tiekimu Europai, bet ECB vis tiek bando valdyti infliacijos lūkesčius ir prislopinti kreditavimą“, – pabrėžė N. Mačiulis.

ELTA primena, kad birželio pradžioje Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.

Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išliko nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Dar vieną palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, mėginant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis suplanuotas liepos 21 d.