- Giedrius Gaidamavičius, Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po kelių mėnesių pertraukos sausį vėl fiksuotą nedidelę infliaciją lėmė metų pradžioje panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms, taip pat padidinti akcizai dyzelinui, tabakui, alkoholiui ir suskystintoms naftos dujoms (SND), sako ekonomistai. Tačiau kainos, anot jų, didėjo mažiau nei prognozuota dėl sumažėjusios paklausos.
„Matėme pakankamai nemenką šuoliuką viešojo maitinimo, restoranų, kavinių kainų sausio mėnesį, bet vis tiek jis nesugebėjo reikšmingiau padidinti infliacijos“, – BNS pirmadienį sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Jeigu ne restoranų kainos pakilusios, tai turėtume nulinę (infliaciją – BNS). Dar akcizai padidėjo – dyzelino, rūkalų, tabako, alkoholio. (...) Be šitų efektų – PVM restoranams ir akcizų pakėlimo – mes sausio mėnesį būtume turėję defliaciją“, – kalbėjo ekonomistas.
Išankstiniais statistikų duomenimis, sausį Lietuvoje buvo 1 proc. metinė bei 0,1 proc. mėnesio infliacija.
Pasak Ž. Maurico, paslaugos yra vienintelė grupė, kur vis dar matomas kainų augimas.
„Energetika, maistas ir neenergetinės plataus vartojimo prekės – jų metinis pokytis jau įžengė į neigiamą teritoriją ir tik paslaugų (kainų – BNS) augimas yra teigiamas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, mėnesio infliacija yra mažesnė nei prognozuota anksčiau, nes 2022 metais kainas itin didinusios įmonės šiuo metu nebeturi tokios galimybės dėl sumažėjusios paklausos – padidėjusius kaštus dėl didesnių SND ir PVM maitinimo verslui akcizų dengia pačios.
„Per 2022 metus kainos padidėjo daugiau negu padidėjo energijos ir žaliavų sąnaudos ir žaliavų kainoms nukritus, energijos kainai sumažėjus, tas galutinių prekių kainų lygis liko labai aukštame lygyje ir dabar net ir didėjant kai kurioms sąnaudoms, pavyzdžiui, transportavimo, kai kuriems mokesčiams, įmonės matydamos silpną paklausą nenori ir negali perkelti tų didėjančių kaštų galutiniams vartotojams“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Vasarį, kovą spaudimas kainoms žemyn bus pakankamai ženklus. Matome prognozę, kad vasarį turėtų atpigti elektra, vėliau ir šildymo kaina (...)
Infliacija šiemet mažės
Ž. Mauricas prognozuoja, kad vasario ir kovo mėnesiais tiek mėnesio, tiek metinę infliaciją keis defliacija, kainos toliau mažės ir pirmąjį pusmetį, o antroje metų pusėje kainos vėl gali kilti.
„Vasarį, kovą spaudimas kainoms žemyn bus pakankamai ženklus. Matome prognozę, kad vasarį turėtų atpigti elektra, vėliau ir šildymo kaina pavasarį turėtų gerokai labiau atpigti, ypatingai matant, kokia prognozuojama šilta žiema. Maisto kainos taip pat yra tokia tendencija – matome, kad ūkininkai protestuoja, supirkimo kainos yra žemame lygyje“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
„Antroje metų pusėje gali būti, kad grįšime į infliaciją, bet pirmoje metų pusėje mes dar matysime defliacinius procesus“, – kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, neramumai Raudonojoje jūroje gali branginti prekių transportavimo iš Azijos išlaidas, tačiau tikėtina, kad dėl netvariai kilusių kainų infliacija ir toliau mažės. Jis prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks apie 1,5 procento.
„Bet vis tiek tie mano įvardinti veiksniai ir nepagrįstai aukštas dabartinių kainų lygis ir nelabai stipri paklausa turbūt lems tai, kad tos infliacijos mes nematysime. Visus šiuos metus turbūt vidutinė metinė infliacija nesieks 2 procentų, sieks tiktai 1,5 procento“, – sakė N. Mačiulis.
„Gali būti, kad mes pavasarį matysime ir metinę infliaciją, artimą nuliui“, – pridūrė ekonomistas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Reitingų“ redaktorius: išlaidos mokiniui kai kuriose mokyklose skiriasi ir penkis kartus
Išlaidos vienam mokiniui skirtingose Lietuvos savivaldybių mokyklose skiriasi ir penkis kartus, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. ...
-
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanojo nusipelniusių verslų ir institucijų vadovus
Trečiadienį vykusios Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) generalinės asamblėjos metu apdovanoti labiausiai nusipelniusios bendrovės ir prie verslo klimato gerinimo prisidėję verslai. ...
-
Vyriausybė sutinka leisti savivaldybėms apmokestinti laivų švartavimąsi ir stovėjimą3
Vyriausybė sutinka, kad savivaldybėms, esančioms greta vidaus vandens telkinių arba turinčioms jų savo teritorijoje, būtų leista nustatyti vietines rinkliavas už galimybę vandens transporto priemonėms švartuotis ar stovėti, kai laivas i&scar...
-
Vyriausybė – už galimybę LB ir finansų įstaigoms taikiai susitarti dar prieš teismą1
Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų finansų sektoriaus rinkos dalyviams ir Lietuvos bankui (LB) sudaryti administracinį susitarimą dar prieš teisminį ginčą. ...
-
Seime – siūlymai vėl liberalizuoti būsto įsigijimo regionuose tvarką
Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nusta...
-
Ekspertė atskleidė tris auksines taupymo taisykles: tikrai nereikia sukaupti milijono2
Apie tai, ko vertos socialinių tinklų finansinių patarėjų įžvalgos, LNK reportaže pasakojo „Citadel“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė. ...
-
Žiniasklaida: Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija – stambi I. Vėgėlės šeimos verslo tiekėja15
Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija „Gree“ – stambi kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojamos grupės „Vilpra“ tiekėja, rodo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneri...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą kasmet tikrinti dirbančių su vaikais teistumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas. ...
-
Vilnius aplenkė Taliną – tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse8
Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse, savo „Facebook“ paskyroje pranešė banko „Luminor“ vyr. ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas. ...
-
Lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sprendimų kūrimui – per 12 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė daugiau nei 12 mln. eurų lietuvių kalbos dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrimui. ...