2015 metais buvo sudarytas beveik 40 tūkstančių „rizikingų įmonių“ sąrašas. Ten buvo įtrauktos įmonės pagal atrinktus kriterijus, iš kurių pagrindinis buvo įmonėse mokami mažesni nei minimali mėnesinė alga (MMA) atlyginimai. Visoms šioms įmonėms institucijų specialistai išsiuntė pranešimus, kuriuose informuojama, kad siekiant įsitikinti, jog darbo užmokestis mokamas skaidriai, jų gali būti paprašyti pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

Iš bendro sąrašo „Sodros“ įmokų administratoriai atrinko 3 717 įmonių, su kuriomis buvo dirbama nuodugniau: jų vadovams buvo išsiųsti klausimynai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar įmonės gali padidinti atlyginimus savo darbuotojams.

Galime stebėti teigiamas tendencijas

Anot vyriausiojo banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvos įmonių ir piliečių gyvenimas šešėlyje yra gerai žinoma ir įsisenėjusi problema. „Džiugu, kad pastaruoju metu galime stebėti teigiamas tendencijas. Deja, ne visada suvokiama, kad nelegalių prekių vartojimas, pajamų slėpimas ir mokesčių vengimas kenkia ne tik visuomenei ir valstybei, bet, galiausiai, atsisuka ir prieš tuos, kurie bandė gauti trumpalaikės naudos“, – pabrėžia ekspertas.

Ekonomisto nuomone, dažnai manoma, kad už priežiūrą ir reguliavimą atsakingos institucijos sukuria tik biurokratinę naštą ir trukdo įmonėms efektyviau dirbti. Tačiau, pasak N. Mačiulio, vis daugiau šių institucijų Lietuvoje siekia ne suvaržyti ir nubausti, o padėti ir nukreipti įmones teisinga linkme.

„Įsibėgėjantis oficialaus darbo užmokesčio ir užimtumo augimas rodo, kad vis daugiau įmonių renkasi skaidrią veiklą. Spartėjantis eksporto ir visos Lietuvos ekonomikos augimas rodo, kad daugelis įmonių gali būti konkurencingos ir mokėdamos mokesčius bei socialinio draudimo įmokas“, – mano N. Mačiulis.

Mažesnės pajamos – mažiau darbo stažo 

Kova su šešėliu aktuali ne tik valstybės mastu, bet ir tiesiogiai atsiliepia kiekvieno žmogaus gyvenimui. Sutikdami gauti mažesnes nei minimali mėnesinė alga pajamas, žmonės kartu už tokį darbą sutinka ir sukaupti mažiau stažo, kuris būtinas pensijai. Vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau.

„Sodra“ primena, kad būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 metų – darbo stažo pensija išvis negali būti skiriama. Pažymėtina, kad pernai net ketvirtadalis iš beveik 17 tūkst. senatvės pensiją skirti paprašiusių žmonių neturėjo sukaupę būtinojo 30 metų darbo stažo.

Įmonės linkusios taisyti situaciją

„Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vadovas Laimonas Rudys pasakojo, kad vėliau, išnagrinėjus informaciją ir kilus abejonėms dėl įmonių pateiktų argumentų, kodėl negali būti padidinti atlyginimai, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai kvietė įmonių vadovus į pokalbius, tikrindavo apskaitos dokumentus, darbo grafikus, pinigų srautus ir vertino, ar pateikti duomenys tikslūs, ar nebandoma suklaidinti specialistų.

„Tenka susidurti su įvairiomis įmonėmis. Vienos jų bando išsisukinėti, kitos nereaguoja, tačiau dažniau situacija pagerėja, darbdaviai padidina darbo užmokestį darbuotojams, sureguliuoja veiklą, atsakingiau valdo darbo laiko apskaitą, kitus procesus įmonėje“, – pastebi L. Rudys.

Darbą palengvina tai, kad tarpusavyje bendradarbiaudamos įstaigos aktyviai keičiasi informacija: „Sodra“ duomenis gali perduoti VMI specialistams, kurie išsamiai tikrina buhalterinę apskaitą, taip pat VDI specialistams, kurie prižiūri darbuotojų darbo sąlygų ir darbo laiko kontrolės bei kitus procesus.

Modelis „Įspėjau – pasirink“

VMI pasiteisinusį modelį „Įspėjau – pasirink“ taiko jau daugelį metų. Institucija, atlikusi išsamią analizę, pasirenka įmones, kuriose reikšmingai daliai darbuotojų yra mokamas minimalus ar mažesnis už nustatytą minimalų darbo užmokestis, t. y., tariamai tie darbuotojai dirba ne pilnu etatu. Įtarimų kelia ne pats faktas, kad dalis įmonės dirbančiųjų gauna mažiau už „minimumą“ - daugelyje įmonių yra darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną ir atlieka pagalbines funkcijas, tačiau, kai tokie darbuotojai sudaro, pvz., ketvirtį ar trečdalį dirbančiųjų, didėja rizika, jog gali būti neapskaitomas visas jų dirbamas darbo laikas ir dalis atlyginimo išmokama nelegaliai „vokeliais“.

Kadangi kontrolės procedūros yra vienas brangiausių mokesčių administravimo procesų, VMI taiko modelį „Įspėjau – pasirink“: įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti. Jei verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas“ atlyginimo (o tai parodo „vokelių“ mokėjimo didelę riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia griežtų VMI kontrolės procedūrų. Dažniausiai, kaip parodė ilgametė patirtis, įmonių vadovams užtenka laiškų ir vizito į VMI – oficialiai apskaitomas atlyginimas tokiose įmonėse išauga nedelsiant.

„Nuo 2014 metų modelį „Įspėjau – pasirink“, sujungusios turimą informaciją, kompetenciją ir išteklius, padėdamos sąžiningai veikiančiam verslui konkuruoti su nesąžiningais rinkos žaidėjais tęsia VMI, SODRA ir VDI. Rezultatai rodo, kad rizikingose įmonėse oficialiai neapskaitomo darbo užmokesčio dalis sumažėjo akivaizdžiai“, - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, akcentuodamas, kad glaudus institucijų bendradarbiavimas, mažinant atlyginimų „vokeliuose“ dalį ateityje tik stiprės.

Darbo ir poilsio laiko pažeidimai

VDI, atlikdama nelegalaus (neteisėto) darbo bei darbo ir poilsio laiko režimo patikrinimus, pernai patikrino apie 6,7 tūkst. ūkio subjektų. Šių patikrinimų metu nustatyta kone pusantro tūkstančio nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, taip pat daugiau nei pusė tūkstančio asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimą.

„Jau kurį laiką stebima tendencija, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas, – kad nelegalus darbas yra keičiamas įvairiomis kitomis nedeklaruoto darbo formomis: darbuotojai įdarbinami tariamai ne visai darbo dienai, tinkamai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomi viršvalandžiai ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.“

Tendencijos – pozityvios

Į bendrą sąrašą pateko apie 40 tūkst. įmonių, kuriose 2015 metų pradžioje dirbo beveik 300 tūkst. žmonių.

Daugiau nei 120 tūkst. tų įmonių darbuotojų tuo metu gavo mažesnį nei MMA darbo užmokestį.

Po metų, 2016 m. kovą, mažiau nei MMA gaunančių darbuotojų skaičius stebėtose įmonėse sumažėjo 20 tūkst. – iki 99,5 tūkst.

Statistiškai, atlyginimai šiose įmonėse ūgtelėjo apie 15-17 proc.

Per metus iš šešėlio pavyko „ištraukti“ iki 68 mln. Eur – tiek padidėjo atlyginimai stebėtose įmonėse.

Į biudžetą papildomai surinkta iki 27 mln. Eur mokesčių.

„Sodra“ nuodugnius stebėjimus ir platesnius veiksmus atliko daugiau nei 3,7 tūkst. įmonių.

Jose metų pradžioje dirbo apie 66 tūkst. darbuotojų, iš kurių 25 tūkst. gavo mažiau nei MMA.

Per metus tokių darbuotojų sumažėjo 6 tūkst. – iki 19 tūkst.

„Sodros“ papildomai stebėtose įmonėse atlyginimai išaugo 17 proc.

Vien po pirminio pranešimo atlyginimus pakėlė kiek daugiau nei 7 proc. įmonių (iš beveik 40 tūkst.), o tarp tų, kurioms buvo siunčiami klausimynai, į pokalbius kviečiami vadovai (tokių atrinkta apie 3,7 tūkst.) – beveik 18 proc.