„Manau, kad susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, tai atliepia visus mūsų einamuosius, karščiausius klausimus, stambiausias reformas, kurios yra numatytos“, – žurnalistams po sutarties pasirašymo sakė S. Skvernelis.

Dokumente numatoma, kad bus vadovaujamasi „geros valios, sąžiningumo, pasitikėjimo ir konstruktyvaus dialogo principais“, o dėl algų kėlimo žadamas dar vienas atskiras susitarimas.

„Susitariame (...) atsižvelgiant į ekonomikos augimą, didinti darbuotojų darbo užmokestį (...), mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui“, – rašoma susitarime.

Pagal susitarimą, iki kitų metų pabaigos bus parengtos šakos ar teritorinės kolektyvinės sutartys, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.

Susitarimą pasirašė premjeras S. Skvernelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis bei dar penkių organizacijų vadovai.

Žiūrint į susitarimą, kaip visumą, manau, kad yra išlaikytas balansas.

Premjero teigimu, susitarimas „yra subalansuotas“ – verslui numatyti įsipareigojimai didinti atlyginimus atsižvelgiant į ekonomiką, priimti atskirus šakos, teritorines kolektyvines sutartis. Tuo metu švietimo, viešojo sektoriaus srityse, anot jo, didesnis vaidmuo natūraliai tenka Vyriausybei: „Žiūrint į susitarimą, kaip visumą, manau, kad yra išlaikytas balansas“.

Susitarimo įgyvendinimą prižiūrės priežiūros grupė, į ją narius deleguos visi pasirašiusieji.

„Jei susitarimas bus nevykdomas arba susitarimai bus pažeidinėjami, tai bus indikuojama Ministrų kabinetui ir tada priiminėsime sprendimus“, – sakė S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad priežiūros grupė, be kita ko, vertins ir kas ketvirtį skelbiamus ekonomikos rodiklius bei stebės, kokie yra pokyčiai darbo užmokesčio rinkoje.

„Kalbant apie darbo apmokėjimo naštos mažinimą – čia esminis dalykas yra. Galbūt šiais metais mums nepavyko įgyvendinti tų dalykų, bet kalbant apie mokestinę reformą, pertvarką, tikrai nesame pasitraukę nuo tos idėjos apie darbdavio ir darbuotojo mokesčių konsolidavimą, tokiu būdu bandant sumažinti spaudimą darbo užmokesčiui“, – tikino S. Skvernelis.

Susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformų vadinamas dokumentas numato „viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimą“ ir nuoseklų viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumo didinimą. Premjeras paaiškino, kad pastaroji nuostata įpareigotų kontrolės institucijas nediskriminuoti privačių įstaigų griežčiau taikant įstatymus.

„Matome indikacijas iš privačias paslaugas teikiančių įstaigų, kad ypatingai priežiūros ir kontrolės institucijos žiūri nevienodai. Toks planas yra, kad būtų nesvarbu, ar tai privati, ar viešoji įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas, įstatymai galioja vienodai visiems, ir tiek priežiūra, tiek kontrolė, administracinis spaudimas turi būti vienodas ir turi būti vienoda, ne prastesnė paslaugų kokybė“, – paaiškino S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad dabartinė paslaugų apmokėjimo tvarka nebūtų keičiama.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas A. Černiauskas pabrėžė, kad pagrindinė šio susitarimo dalis kalba apie socialinio dialogo skatinimą.

„Šiuo susitarimu Vyriausybė įsipareigojo pažadinti mus, padėti mums, kad mes neieškotumėme kelių į Vyriausybę, o ieškotumėme kelių į bendradarbiavimą: galėtumėme susėdę su darbdaviais kalbėti apie darbo užmokestį, darbų saugą, darbo sąlygas“, – sakė jis.

Tuo metu R. Dargis pabrėžė, kad svarbios susitarimo nuostatos yra būtinybė reformuoti švietimą, viešąjį valdymą. Jis pabrėžė, kad itin svarbus vaidmuo teks priežiūros komitetui, kuris ir kontroliuos susitarimo įgyvendinimą.

„Labai svarbus dialogas su socialiniais partneriais – iš tikrųjų tai padės mums artimiau žinoti lūkesčius“, – kalbėjo R. Dargis.

Susitarime taip pat rašoma, jog kitų metų pirmąjį pusmetį Seimui bus pateikti įstatymų projektai, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgiama ir į įmonėse mokamą atlyginimą.

Šalys įsipareigojo skatinti darbuotojus tapti profesinių sąjungų nariais, sudarant galimybę skirti dalį narių sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms, verslo atstovus – vienytis verslo organizacijose.

Susitarime numatoma skatinti „pozityvią nuomonę apie verslą“ ir užtikrinti subalansuotą trečiųjų šalių darbo jėgos patekimą į Lietuvos darbo rinką, optimizuoti imigracijos formalumų tvarkymo terminus bei procedūras.