Pirmadienį NSGK nariai bendru sutarimu pritarė tokiam „valstiečio“ Jono Jaručio siūlymui.

Parlamentaras pasiūlymą grindė tuo, kad sustabdžius baltarusių prašymų priėmimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, sunkumų patirtų Lietuvos vežėjų įmonės.

„Vairuotojai iš Baltarusijos sudaro 52 proc. visų Lietuvoje dirbančių vairuotojų, todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis įmonėms rasti alternatyvias darbuotojų rinkas užsienyje siekiant bent iš dalies kompensuoti būsimus vairuotojų netekimus“, – teigė J. Jarutis.

Pasak jo, transporto sektorius susiduria su milžinišku žmogiškųjų resursu trūkumu: Europoje trūksta iki 500 tūkst. vairuotojų, Lietuvoje 15–20 tūkstančių.

Svarbu, kad pats įstatymas neįklimptų, nes jis mums yra strategiškai svarbus. Tikiuosi, kad prezidentas tą pasvers.

„Įdarbinti šioje srityje ukrainiečių iš esmės nėra galimybių, nes jie dalyvauja karo veiksmuose ir negali išvykti iš Ukrainos. Dėl ilgai trunkančių konsulinių procedūrų Lietuvos konsulinėse tarnybose kitų trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo procesas trunka du–keturis mėnesius“, – argumentavo J. Jarutis.

Laikinai – iki kitų metų balandžio 14-osios – stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą siūlė Vyriausybė.

Į jos parengtą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą taip pat perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo ir pan.

Seimo narių iniciatyva projektas papildytas kitais ribojimais – draudimu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas, ribojimu Rusijos piliečiams ir jų įsteigtoms ar valdomoms bendrovėms įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, laikinai nesuteikti rusams Lietuvos pilietybės.

Ribojimus dėl turto ir pilietybės norėta įvesti ir Baltarusijos piliečiams, tačiau kilus rezonansui visuomenėje tam pasipriešino dalis parlamentarų. Praėjusią savaitę NSGK pritarė siūlymams, kad tokių ribojimų baltarusiams nebūtų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai pareiškė, kad jei Baltarusijos piliečiams nebus taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tikėtina, jog prezidentas Gitanas Nausėda vetuotų tokį įstatymą.

Pasak jo, Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiams turi būti vienodi suvaržymai. 

„Jeigu jis (sušvelninimas Baltarusijos piliečiams – BNS) liktų tokia forma, kaip yra, išskiriant šias dvi valstybes, tai (vetavimas – BNS) būtų labai tikėtina“, – tvirtino K. Budrys.

„Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas. Tokios pozicijos laikomės tarptautiniame lygmenyje, Europos Sąjungoje kalbant apie sankcijas. Ir mes įtikiname savo partnerius, kad to reikia. Todėl negalime diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – sakė jis.

Patarėjo teigimu, pati įstatymo iniciatyva yra sveikintina, jis taip pat pabrėžė, kad reikia išlaikyti humanitarinį kelią į Lietuvą patekti opozicijos atstovams iš Rusijos ir Baltarusijos.

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS pirmadienį sakė, jog įstatymas reikalingas ir jis turi įsigalioti nuo gegužės 2-osios, kai baigsis nepaprastosios padėties pasienyje režimas.

„Tikiuosi, jeigu ir bus vetavimas, tai jis bus su pataisomis, siūlant ką nors keisti griežtinant ar kažkaip kitaip tvirtinant poziciją“, – teigė parlamentaras.

Anot jo, svarbu, kad dėl veto, jeigu toks būtų, neįstrigtų viso įstatymo priėmimas.

„Svarbu, kad pats įstatymas neįklimptų, nes jis mums yra strategiškai svarbus. Tikiuosi, kad prezidentas tą pasvers“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis priminė, kad jo paties pirminiai projektai buvo siūlant vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams.

„Aš buvau už griežtesnių priemonių įgyvendinimą, tai buvo mano pasiūlymai. Bet politika yra kompromisų menas, ir turime tokį rezultatą, kokį turime. Matau, kad Prezidentūra stoja į griežtesnių priemonių pozicijas“, – teigė jis.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina daug tarptautinių sankcijų agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.