Nuo šiol pastatų renovacijos procesus šalyje koordinuos naujai įsteigtas APVA Pastatų energinio taupumo departamentas.

Spaudos konferencijoje viešėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad ateityje visi pastatai privalės tapti taupančiais energiją, todėl jau dabar reikia galvoti, kaip paspartinti renovacijos procesus su tais pačiais resursais. Jo teigimu, BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą, taps viena pagrindinių priemonių, padėsiančių įgyvendinti planą.

APVA direktorius Ignotas Šalavėjus teigia, kad APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. „Naujai įsteigtame departamente Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, kartu siekdamas įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – optimizuoti renovacijos procesą“, – pasakoja I.Šalavėjus.

Kompetencijų centras veiks vieno langelio principu – jis koordinuos energinio efektyvumo didinimui ir kovai su klimato kaita skirtas finansinės paramos priemones, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms bei visiems kitiems renovacijos proceso dalyviams.

Anot I.Šalavėjaus, perėmusi atitinkamas funkcijas iš BETA, APVA šiuo metu administruoja daugybę skirtingų priemonių, todėl galės šalies gyventojams pasiūlyti lengviau įgyvendinti ir integruotus renovacijos sprendimus, apimančius ne tik daugiabučių ar viešųjų pastatų renovaciją, bet ir veiksmus, susijusius su atsinaujinančiais energijos išteklias, vandentvarka ar atliekomis.

Permainos – jau netrukus

Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius patikina, kad renovacijos procesą optimizuoti bus stengiamasi jau artimiausiu metu. Šiuo klausimu jau dirba ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė.

„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainų statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D.Kvedaravičius.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra identifikavusi ir numačiusi dar daugiau pokyčių, paversiančių renovacijos procesą efektyvesniu. Pavyzdžiui, greitai bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka – pasikeitus planuose numatytoms kainoms paruošiamajame etape, gyventojams nebereikės jų tvirtinti iš naujo. Taip pat bus siekiama trumpinti procedūrinę renovacijos dalį, kadangi šiuo metu ji yra itin ilga.

Tikimasi pagalbos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo

D.Kvedaravičius konferencijos metu teigė, kad dar vienas svarbus renovacijos procesų aspektas – riboti technologiniai pajėgumai.

„Šią problemą sprendžiame rengdami paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui. Iš ten numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą“, – teigė aplinkos viceministras.

Paraiškoje taip pat numatyta parama gamybos įmonėms ir didelis technologinis pokytis – medinių gamyklose pagamintų modelių naudojimas renovacijai. Tai leis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių.